- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po sprogusio daugiabučio Vilniuje senos statybos būstą parduoti bus vis sunkiau. Tai tokių daugiabučių eros pabaigos pradžia. Taip teigia dalis nekilnojamojo turto ekspertų. Antri sako, kad senos statybos būstas dar perkamas, tačiau tiek pasiūla, tiek paklausa tokių namų – išties menka.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis papasakojo, kokia situacija seno statybos būstų akiratyje.
– Ar tikrai žmonės nenori pirkti butų senesnės statybos namuose?
– Jeigu pažiūrėtume į naujausią statistiką, pavyzdžiui, Vilniaus mikrorajone šių metų sausio mėnesį buvo įsigyta 600 butų. Apie 200 butų buvo įsigyta būtent senos statybos namuose, kurie statyti nuo 1960 iki 1990 metų. Trečdalis butų buvo įsigyta senuose daugiabučiuose ir didžioji dalis iš jų – tipiniai daugiabučiai, stambiaplokščiai arba mūriniai.
– Ar sprogimas daugiabutyje nors kiek pakeitė skaičius, ar tas įvykis neatbaidė žmonių?
– Sudėtinga būtų pasakyti, ar pakeitė. Žiūrint į šių ir praeitų metų duomenis, matome, kad toks būstas Vilniuje sudaro 30 proc. 30 proc. butų įsigyjama senos statybos namuose. Sausio mėnesio duomenys – sumažėjimo nerodo. Mūsų šalies, ypač Vilniaus, didžiąją dalį būsto fondo sudaro senos statybos daugiabučiai, statyti tarp 1960 ir 1990 metų. Tai – įperkamas būstas, pats pigiausias mieste, kurį gyventojai gali įpirkti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Teigiate, kad tokiuose namuose pirkti butą – pigiausia. Ar po įvykių Viršuliškėse, po sprogimo, nėra taip, kad žmonės dar labiau derasi, nori dar pigiau nusipirkti?
– Žiūrint į kainas, sudaromus sandorius, įsigyjamus butus, neatrodo, kad tas įvykis galėjo iš esmės pakeisti elgseną. Tiek pardavėjo, tiek pirkėjo. Rinka dabar – lėtėjančioje fazėje. Matome, kad šiek tiek pigesnių sandorių atsiranda, pirkėjas sugeba nusiderėti šiek tiek į žemesnę pusę. Tai yra tokių sandorių, kurių anksčiau galbūt ir nebuvo. Bet sumažėjimas – simbolinis. Kainos laikosi stabiliai ir priklauso nuo individualaus atvejo. Jeigu pirkėjas mato, kad pastatas – nelabai geros būklės, jis skaičiuoja, kad ateityje reikės papildomų investicijų. Gyventojai turės papildomai investuoti ir tada stengiasi derėtis su pardavėju.
– Gal žmonės baiminasi karo grėsmės ir išparduoda turtą? Dažnai girdima, kad žmonės dairosi būsto Tenerifėje, ar kitur, kur galėtų išvažiuoti, jeigu kiltų karo grėsmė. Tai gal rinkoje atsiranda daugiau pasiūlos?
– Vilnius – pakankamai sparčiai augantis miestas. Mūsų duomenimis, vien praėjusiais metais plėtotojai pastatė arti 5 tūkst. butų Vilniuje, kuriuos skirti parduoti. Tai – nemažas skaičius. Yra natūrali kaita, nes dalis parduoda senesnės statybos butus, kraustosi į naujesnės statybos. Ypač, kai pastatoma daugiau naujesnės statybos butų, dažniausiai žmonės senos statybos būstą parduoda ir perka naują. Iš tos pusės matomas sujudimas, bet jeigu žiūrėti bendrai į skaičius rinkoje, bendrą pasiūlymų kiekį, tai didesnio augimo nepastebėjome. Vargu, ar pastarasis įvykis turėjo didesnės įtakos rinkai, nes tokių įvykių – labai mažai, žiūrint net ir šalies mastu.
– Kiek kainuotų apie 60 kvadratų, trijų kambarių butas senos statybos name?
– Tokiuose daugiabučiuose populiariausi yra dviejų-trijų kambarių butai. Prasčiausios būklės, kurie yra prastai įrengti, kuriuose galbūt reikėjo atlikti įrengimą, mažiausia kaina – apie 1400 – 1500 eurų už kvadratinį metrą. Jeigu butas tvarkingas, jį galima įsigyti ir keltis gyventi, tai vidutiniškai kainuos apie 2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Jeigu butas pilnai ir naujai įrengtas, dažniausiai tokie butai gali būti parduodami ir po 2,5 tūkst. už kvadratinį metrą.
Dviejų kambarių butas gali kainuoti ir 120 tūkst. eurų, o jeigu dar – renovuotas pastatas, tai yra sandorių, kurie artėja ir prie 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Tokie sandoriai labai reti, bet jeigu būstas gerai atrodo iš išorės, labai gerai įrengtas viduje, būna pirkėjų, kurie sumoka dideles sumas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas19
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP27
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...