- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per Ūkio ministerijoje įvykusį 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų Verslo projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo darbo grupės posėdį 19 priemonės „Regio Invest LT+" projektų buvo rekomenduota skirti 28,921 mln. eurų finansavimą. Parama pagal priemonę „Regio Invest LT+" skiriama ne didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) veiklą vykdančioms ar numatančioms vykdyti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
„Iš pateiktų paraiškų skaičiaus gausos matome, kad ši priemonė yra labai reikalinga ir taikoma tinkamu laiku. Matome verslo potencialą regionuose ir tikimės, kad šios ES investicijos smarkiai prisidės prie mažųjų ir vidutinių įmonių investicijų į inovatyvios gamybos ar paslaugų verslo pradžią ir plėtrą regionuose, taip pat padės kurti naujas darbo vietas ir jas išlaikyti", - sako E. Gustas.
Pasak ūkio ministro, siūlomais finansuoti projektais ketinama sukurti 547 aukštos pridėtinės vertės darbo vietas regionuose. Projektuose numatyta, kad planuojamas darbo užmokestis specialistams sieks nuo 859 iki 1500 eurų per mėnesį.
Investicijų prašoma daugiausia pramonės srities (maisto, chemijos produktų, popieriaus ar jo gaminių, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, žmonių sveiktos priežiūros, ir pan.) projektams. Tik vieną finansuojamą projektą ketinama vykdyti paslaugų srityje.
Daugiausia projektų - net 7 - ketinama įgyvendinti Kauno apskrityje, Vilniaus apskrityje po 4, Utenos - 3, Šiaulių - 2, Alytaus, Tauragės ir Telšių apskrityse po vieną.
Paraiškų vertinimą pagal kartu su socialiniais ekonominiais partneriais nustatytus kriterijus atliko VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Pirmiausia buvo atliktas projektų naudos ir kokybės vertinimas. Atlikus projektų vertinimą pagal naudos ir kokybės kriterijų, daugiausia balų surinkę projektai buvo vertinami pagal tinkamumo finansuoti kriterijų tiek, kad užtektų paskirstyti kvietimui skirtą sumą.
Kaip konstatavo LVPA, daugiausia paraiškų atmesta ne dėl naudos ir kokybės vertinimo kriterijaus, o dėl to, kad techniniai projektai buvo parengti ir patvirtinti ne pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat dėlto, kad pareiškėjams nepakako nuosavų lėšų ar kad paramos kreipėsi didelės įmonės (ši parama gali būti teikiama tik mažoms ir vidutinėms įmonėms).
79 paraiškas už 48 mln. eurų, kurios naudos ir kokybės vertinimo metu surinko projektų sąlygų apraše nustatytą minimalią balų sumą, tačiau kurioms finansuoti nepakako kvietime nustatytos sumos ir kurios nebuvo įtrauktos į rezervinį sąrašą, Ūkio ministerijos prašymu LVPA taip pat įvertins pagal tinkamumo kriterijus. Tinkamumo kriterijus atitikusiems projektams padidinus kvietimo sumą, vėliau gali būti skirtas finansavimas.
Paskelbus kvietimą gauti investicijas pagal priemonę „Regio Invest LT+" sulaukta 152 projektų, kuriais prašoma 168,80 mln. eurų finansavimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos3
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...
-
Ar Vyriausybei pavyks sureguliuoti maisto kainas?
Vyriausybei ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad jos paskirtis būtų ne kainų kontrolė, o priežasčių ir išeičių ieškojimas, kaip spręsti brangstančių maisto p...
-
Užimtumo tarnyba: reikalavimas mokėti rusų kalbą buvo apie 5 tūkst. darbo skelbimų
Po to, kai žinoma šalies medikė pareiškė nebeteiksianti konsultacijų rusų kalba, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė nurodo, kad pernai registruotuose darbo skelbimuose tokių atvejų, kai Lietuvos įmonėse reikalaujama i&scaro...