- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vasario mėnesį sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai suvartojo vidutiniškai trečdaliu mažiau šilumos nei sausį. Vasarį vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro ploto šildymui siekė apie 20 kWh, sausį – apie 30 kWh.
Vasarį 60 kv. metrų ploto buto šildymui sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai vidutiniškai suvartojo apie 1200 kWh per mėnesį, sausį – 1800 kWh per mėnesį.
„Mėnuo buvo gerokai šiltesnis, todėl ir šilumos prireikė mažiau. Vasarį vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie 1,8 laipsnių šalčio, sausio mėnesį – 7 laipsnių šalčio", – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Šilumos suvartojimas vasario mėnesį taip pat trečdaliu mažesnis nei prieš metus. 2012-ųjų vasarį vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro ploto šildymui siekė net 32 kWh, vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie 10,5 laipsnių šalčio.
Anot V. Stasiūno, vasario sąskaitos už šilumą yra mažiausios naujų ar renovuotų namų gyventojams tuose miestuose, kurie atsisakė brangių gamtinių dujų ir plačiai vartoja biokurą.
LŠTA skaičiavimu, vasarį biokurą vartojančiuose miestuose mokėjimai už šilumą naujų ar modernizuotų daugiabučių 60 kv. metrų ploto butuose vidutiniškai sudaro apie 100 litų, sovietinės statybos neapšiltintuose namuose – apie 250 litų, labai prastos būklės namuose – apie 375 litų ir daugiau.
Mokėjimai už šildymą miestuose, kuriuose vartojamos gamtinės dujos, naujų ar renovuotų daugiabučių 60 kv. metrų ploto butuose vidutiniškai sudaro apie 150 litų, sovietinės statybos neapšiltintuose namuose – apie 370 litų, labai prastos būklės namuose – apie 555 litų ir daugiau.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina 2013-ųjų vasarį vidutiniškai sudarė apie 31 ct/kWh (nuo 27 iki 35 ct/kWh).Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas.
Miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant tris kartus pigesnį biokurą (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina vasarį vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh (nuo 18,5 iki 25,5 ct/kWh).
Vidutinė gamtinių dujų kaina gruodžio mėnesį šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1900 Lt/tne (tona naftos ekvivalento), biokuro kaina – apie 670 Lt/tne.
„Mokėjimų amplitudė yra didžiulė – sudaro nuo 100 litų iki 850 litų už 60 kv. metrų ploto buto šildymą. Vasario sąskaitos dar kartą patvirtino, kad esminės priežastys, lemiančios mokesčių skirtumą, yra šilumos kaina ir daugiabučių namų būklė", – teigė V. Stasiūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...