- Goda Vileikytė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suomijos finansų grupės „OP Financial Group“ bankas „OP Corporate Bank“ prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 ir 2026 metais augs vienu procentiniu punktu daugiau nei šiemet – po 3 proc.
„OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgrenas (Jona Vidgrenas) pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais jau yra spartesnis nei Estijos ir Latvijos.
„Tikimės, kad augimo tempai dar gerės kitais metais, o augimas išliks gana stabilus artimiausius kelerius metus, todėl situacija Lietuvos ekonomikoje yra pakankamai gera“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė J. Widgrenas.
Bankas nepakeitė rugsėjo mėnesio BVP augimo prognozių, tačiau perskaičiavo metinę infliacijos prognozę – šių metų pabaigoje ji sieks 1,3 proc. – 0,7 proc. punktu mažiau.
Anot banko, kitais metais infliacija Lietuvoje turėtų siekti 2,5 proc. Tai antras didžiausias rodiklis Baltijos šalyse po Estijos, kur kitąmet laukiama 3 proc. sieksiančios infliacijos.
(...) Situacija Lietuvos ekonomikoje yra pakankamai gera.
Anot J. Widgreno, bankas prognozuoja, kad kitais metais Lietuvoje augs ir privačios investicijos.
„Šiais metais ypač klesti Lietuvos gamybos sektorius, o ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, kuris stipriai prisideda prie ekonomikos augimo, o didžioji dalis BVP augimo šiemet buvo pasiekta dėl informacijos ir komunikacijos veiklos. Lietuvoje šis sektorius (IRT – BNS) yra stiprus ir tai yra geras ženklas“, – sakė J. Widgrenas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika atrodo itin gerai, palyginti su kitomis Baltijos ir Europos šalimis.
„Lietuvos ekonomika vystėsi gerokai geriau nei kitų Baltijos šalių, ypač Estijos, bet taip pat geriau nei Latvijos ekonomika. 2022 ir 2023 metais Lietuvos ekonomika iš esmės stagnavo, tačiau šiais metais augimas jau pradėjo spartėti ir iš tikrųjų jis buvo gana neblogas, bent jau palyginti su daugeliu Europos ekonomikų“, – sakė J. Widgrenas.
Anot jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Baltijos šalių ekonomikų augimas pastaraisiais metais taip skyrėsi, yra pramonės gamyba.
„Lietuvos gamybos sektorius vidutiniškai augo pagal ilgalaikę augimo tendenciją, o dabartinėje Europos ekonominėje situacijoje tai yra gana geras rezultatas“, – sakė J. Widgrenas.
Ekonomisto teigimu, Latvijos ir Estijos pramonė pastaruosius kelerius metus veikė gana prastai.
„Visos Baltijos šalys yra gana priklausomos nuo eksporto. (...) Estija yra labai priklausoma nuo Suomijos statybų sektoriaus, o, kaip žinome, jis jau kelerius metus yra gana prastos būklės. (...) Latvija yra gana priklausoma nuo Šiaurės šalių – Suomijos ir Švedijos, o ekonominė situacija Švedijoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, yra pablogėjusi“, – aiškino J. Widgrenas.
Anot „OP Corporate Bank“, šiemet Lietuvos BVP augs 2 proc.
Be to, bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį turėtų ketvirtą kartą sumažinti bazines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais iki 3 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...