Antradienį posėdžiavęs partijos prezidiumas nusprendė kreiptis į socialdemokratus, kad imtųsi iniciatyvos susodinti partijas už vieno stato.

Pasak laikinosios TS-LKD pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, šį pasiūlymą inspiravo Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimas per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„(...) kviečiame atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos, kuriame būtų labai aiškiai įvardyti ir šaltiniai, ir planas, kokių įsigijimų reikia. Turime užtikrinti, kad nebūtų po šiais procentais pakištos kitos lėšos, galimai susijusios su sveikatos, švietimo ar kitų sričių išlaidomis. Kad tai būtų grynosios gynybos lėšos“, – po prezidiumo posėdžio antradienį žurnalistams sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji teigė, kad konservatoriai sveikina žinią dėl išlaidų gynybai didinimo, tačiau, anot TS-LKD vadovės, toks sprendimas turi būti paremtas konkrečiais finansavimo šaltiniais.

„Kalbėjimą dėl Europos Sąjungos lėšų naudojimo vertiname kaip neatsakingą, nes jų (ES pinigų gynybai – BNS) kol kas nėra numatytų, tai yra lūkesčių sukėlimas“, – pabrėžė konservatorė.

Anot jos, skolinimasis taip pat turėtų būti finansavimo šaltinių sąrašo gale.

„Kalbant apie skolintus pinigus, jie būtų jau sąrašo apačioje. Vis dėlto turėtume susitelkti visi, kurie šiandien esame atsakingi už valstybę, o ne palikti ateities kartoms“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konkrečių pasiūlymų, iš ko reikėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, konservatorių prezidiumas dar nesvarstė.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, galima prisiminti konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybės parengtus kelis scenarijus, iš ko būtų galima surinkti daugiau pinigų gynybai. Tuomet ne visi siūlymai buvo patvirtinti.

Anot politikės, toms politinėms jėgoms, kurioms svarbus krašto apginamumas, turėtų pavykti rasti sutarimą.

VGT sprendimą dėl gynybos išlaidų didinimo iki 5–6 proc. BVP kritikuoja ir valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

2022 metų liepos 15 dieną susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai. Vėliau prie jo prisidėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Partijos įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

Pernai birželį Seimas priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. BVP. Vienu procentiniu punktu iki 16 proc. padidintas pelno mokesčio tarifas, mažoms įmonėms – vienu punktu iki 6 proc., alkoholio, rūkalų ir kuro akcizai, priimtas Gynybos fondo įstatymas.

Į Gynybos fondą šiais metais turi būti pervesta 4,1 proc. iš akcizų gautų pajamų, 7,1 proc. – 2026 metais, o 7,4 proc. – 2027 metais ir vėliau.

Tačiau praėjusią savaitę VGT sutarė, kad būtina išlaidas krašto apsaugai didinti dar labiau, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.

Sutarta nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP. Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti skolintais europiniais pinigais.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.