- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokykloms reikia naujovių, bet ministerija nediktuos, kaip mokytojai turi ugdyti vaikus – pedagogai turėtų mokytis iš sėkmingai dirbančių kolegų.
Ji žada, kad nebus kategoriškų sprendimų dėl ankstesnio priešmokyklinio ir pradinio ugdymo, nors „valstiečiai“ rinkimų programoje pasisakė, kad vaikai mokyklą turi pradėti lankyti anksčiau.
Interviu BNS J. Petrauskienė sakė, kad lėšų pedagogų algos kelti bus ieškoma sistemos viduje, ir kartu konstatavo, finansinių klausimų sprendimą turi lydėti sistemos optimizavimas.
„Viena yra jungtinių mokyklų tinklo kūrimas, kas leistų galbūt efektyviau išnaudoti ir turimą infrastruktūrą, ir spręsti valdymo optimizavimo klausimus, tuo pačiu metu peržiūrėti finansavimo modelį, peržiūrėti mokytojų atlyginimus, taip pat užtikrinant pasirinkimą ir kokybišką turinį. Tiktai šituos dalykus darant komplekte galima rasti sprendimą. Vien finansavimo pertvarka efekto neduos“, – BNS sakė ministrė.
– Prieš pradėdama pareigas buvote susitikusi su mokytojų profesinių sąjungų atstovais. Buvusi valdžia paliko įvairių pažadų mokytojams –naikinti atlyginimų koeficientų žirkles nuo sausio, pasirašyti kolektyvinę šakos sutartį. Ar tesėsite buvusios valdžios pažadus?
– Yra pažadai ir yra darbai. Programoje yra išsakytos pagrindinės nuostatos, pagrindiniai iššūkiai švietimo sistemoje ir reikia juos spręsti. Kaip tik dabar yra svarstomas biudžetas, dėliojamos galimybės ir ieškoma, kokiu geriausiu, efektyviausiu būdu būtų galima pradedant šių metų finansiniais resursais tas problemas spręsti, ar galima prisiimti kitų žmonių, valdžių įsipareigojimus. Jie yra svarbūs bendruomenei, turėtų būti negriaunamas pasitikėjimas, tačiau reikia labai gerai įvertinti, kokios galimybės yra šiemet ir bandyti eiti tuo keliu, kad susipriešinimo, nepasitikėjimo nebūtų.
– Taigi ko gali tikėtis mokytojai, kurie kovo mėnesį sutiko nutraukti streiką gavę tam tikrų pažadų?
– Kaip ir minėjau, šiomis dienomis bus svarstomas biudžetas, mes susėdę ieškosime galimybių kartu. Manau visi supranta šį įsipareigojimą, buvo susitikimas ir su premjeru, ir su finansų ministru dar neformaliai, kol nebuvom prisiekę, tai irgi rodo gerą Vyriausybės valią kalbėtis šia tema ir suprasti jos aktualumą. Aš tikiuosi, kad kartu ieškosime visų įmanomų kelių.
– Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nariais siekiame tapti, yra nurodžiusi efektyvinti švietimo išlaidas. O įgyvendinant mokytojų reikalavimus, lyg ir reikėtų papildomai lėšų įlieti į sistemą. Ar tai suderinama?
– Manau, kad nereikėtų priešinti tų dalykų. Įvairūs tyrimai ir įvairios minėtos organizacijos rekomendacijos sako, kad švietimo sistema yra didelė, ji veikia neefektyviai ir kai ji tokia, yra mažos galimybės didinti kokybę, užtikrinti sistemos tvarumą ir konkurencingumą. Todėl, be jokio abejonės, reikia ieškoti resursų ir pačios sistemos viduje, ieškant būdų, kaip efektyviau finansuoti ir valdyti esamą sistemą. Manau, nereikėtų priešinti, kad tai yra kažkokie papildomi reikalavimai, nes resursai būtų vidiniai.
Kita – jeigu visi suvokiame ir priimame, kad švietimas yra prioritetas, tai visiškai nereiškia, kad mažėjant vaikų skaičiui Lietuvoje švietimui finansavimas turėtų mažėti. Švietimo finansavimas turėtų nemažėti, turėtų būti užtikrintas pakankamas tiek pačios švietimo sistemos, tiek mokslo sistemos finansavimas. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, panašaus ekonominio išsivystymo šalimis, mes švietimą finansuojame pakankamai gerai, tiesiog labai neefektyviai, tuo metu mokslinių tyrimų finansavimo srityje mes atsiliekame nuo daugelio Europos Sąjungos šalių ir čia yra tikrai labai didelis iššūkis. Žinoma, pirmas kelias yra struktūrinė reforma pertvarkant esamus resursus, siekiant geresnio valdymo, efektyvesnio finansavimo tam, kad tai būtų nukreipta į labai aiškius tikslus tiek švietime, tiek moksle - į kokybę, į tarptautinį konkurencingumą.
– Tai suprantu, kad esate už tai, kad nereikia daugiau pinigų kišti į šitą kojinę, bet reikia kojinę adyti?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP7
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...