Ji žada, kad nebus kategoriškų sprendimų dėl ankstesnio priešmokyklinio ir pradinio ugdymo, nors „valstiečiai“ rinkimų programoje pasisakė, kad vaikai mokyklą turi pradėti lankyti anksčiau.

Interviu BNS J. Petrauskienė sakė, kad lėšų pedagogų algos kelti bus ieškoma sistemos viduje, ir kartu konstatavo, finansinių klausimų sprendimą turi lydėti sistemos optimizavimas.

„Viena yra jungtinių mokyklų tinklo kūrimas, kas leistų galbūt efektyviau išnaudoti ir turimą infrastruktūrą, ir spręsti valdymo optimizavimo klausimus, tuo pačiu metu peržiūrėti finansavimo modelį, peržiūrėti mokytojų atlyginimus, taip pat užtikrinant pasirinkimą ir kokybišką turinį. Tiktai šituos dalykus darant komplekte galima rasti sprendimą. Vien finansavimo pertvarka efekto neduos“, – BNS sakė ministrė.

– Prieš pradėdama pareigas buvote susitikusi su mokytojų profesinių sąjungų atstovais. Buvusi valdžia paliko įvairių pažadų mokytojams –naikinti atlyginimų koeficientų žirkles nuo sausio, pasirašyti kolektyvinę šakos sutartį. Ar tesėsite buvusios valdžios pažadus?

– Yra pažadai ir yra darbai. Programoje yra išsakytos pagrindinės nuostatos, pagrindiniai iššūkiai švietimo sistemoje ir reikia juos spręsti. Kaip tik dabar yra svarstomas biudžetas, dėliojamos galimybės ir ieškoma, kokiu geriausiu, efektyviausiu būdu būtų galima pradedant šių metų finansiniais resursais tas problemas spręsti, ar galima prisiimti kitų žmonių, valdžių įsipareigojimus. Jie yra svarbūs bendruomenei, turėtų būti negriaunamas pasitikėjimas, tačiau reikia labai gerai įvertinti, kokios galimybės yra šiemet ir bandyti eiti tuo keliu, kad susipriešinimo, nepasitikėjimo nebūtų.

– Taigi ko gali tikėtis mokytojai, kurie kovo mėnesį sutiko nutraukti streiką gavę tam tikrų pažadų?

– Kaip ir minėjau, šiomis dienomis bus svarstomas biudžetas, mes susėdę ieškosime galimybių kartu. Manau visi supranta šį įsipareigojimą, buvo susitikimas ir su premjeru, ir su finansų ministru dar neformaliai, kol nebuvom prisiekę, tai irgi rodo gerą Vyriausybės valią kalbėtis šia tema ir suprasti jos aktualumą. Aš tikiuosi, kad kartu ieškosime visų įmanomų kelių.

– Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nariais siekiame tapti, yra nurodžiusi efektyvinti švietimo išlaidas. O įgyvendinant mokytojų reikalavimus, lyg ir reikėtų papildomai lėšų įlieti į sistemą. Ar tai suderinama?

– Manau, kad nereikėtų priešinti tų dalykų. Įvairūs tyrimai ir įvairios minėtos organizacijos rekomendacijos sako, kad švietimo sistema yra didelė, ji veikia neefektyviai ir kai ji tokia, yra mažos galimybės didinti kokybę, užtikrinti sistemos tvarumą ir konkurencingumą. Todėl, be jokio abejonės, reikia ieškoti resursų ir pačios sistemos viduje, ieškant būdų, kaip efektyviau finansuoti ir valdyti esamą sistemą. Manau, nereikėtų priešinti, kad tai yra kažkokie papildomi reikalavimai, nes resursai būtų vidiniai.

Kita – jeigu visi suvokiame ir priimame, kad švietimas yra prioritetas, tai visiškai nereiškia, kad mažėjant vaikų skaičiui Lietuvoje švietimui finansavimas turėtų mažėti. Švietimo finansavimas turėtų nemažėti, turėtų būti užtikrintas pakankamas tiek pačios švietimo sistemos, tiek mokslo sistemos finansavimas. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, panašaus ekonominio išsivystymo šalimis, mes švietimą finansuojame pakankamai gerai, tiesiog labai neefektyviai, tuo metu mokslinių tyrimų finansavimo srityje mes atsiliekame nuo daugelio Europos Sąjungos šalių ir čia yra tikrai labai didelis iššūkis. Žinoma, pirmas kelias yra struktūrinė reforma pertvarkant esamus resursus, siekiant geresnio valdymo, efektyvesnio finansavimo tam, kad tai būtų nukreipta į labai aiškius tikslus tiek švietime, tiek moksle - į kokybę, į tarptautinį konkurencingumą.

– Tai suprantu, kad esate už tai, kad nereikia daugiau pinigų kišti į šitą kojinę, bet reikia kojinę adyti?