Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę elektros kainos reikšmingai augo visame regione. Viena pagrindinių priežasčių – daugiau nei perpus mažėjusi vėjo generacija. Taip pat nežymiai sumažėjo saulės elektrinių gamyba, o vėl atvėsus orui šiek tiek ir išaugo elektros suvartojimas. Regione sumažėjus atsinaujinančių išteklių gamybai, daugiau gamino brangesnės šiluminės elektrinės“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba per savaitę mažėjo 58 proc.

 

Jos teigimu, Suomijos 1,6 gigavato (GW) galios Olkiluoto trečio branduolinio reaktoriaus remontas vis dar vėluoja dėl techninių problemų, o Švedijoje šiuo metu atliekami kasmetiniai dviejų 2,5 GW suminės galios reaktorių remonto darbai.

Anot A. Krasauskienės, visi šie reaktoriai turėtų būti įjungti gegužę.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 225 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 56 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 125 GWh elektros – 26 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba per savaitę mažėjo 58 proc. iki 39 GWh.

Saulės elektrinių gamyba mažėjo 6 proc. iki 29 GWh, hidroelektrinių – 9,5 proc. iki 19 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba augo 84 proc. iki 24 GWh. Kitos elektrinės pagamino 14 GWh elektros.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 23 proc., hidroelektrinės – 15 proc., šiluminės elektrinės – 19 proc., o kitos elektrinės – 11 procentų.

Skelbiama, kad 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis augo 4 proc. iki 137 GWh. 67 proc. elektros buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 21 proc. iš Lenkijos, o likę 12 proc. – per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 62 proc. iki 22 GWh, 2 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 41 proc. į Latviją, o likę 57 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.