- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei nuo kitų metų nekeisti periodinių leidinių pristatymo kaime ir miestuose, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas vietoves, įkainių.
Jei Vyriausybė pritars, šios paslaugos didžiausi tarifai nebus didinami ne tik kitais, bet ir 2025-2026 metais.
Susisiekimo ministerija sako, jog nekeisti tarifų nutarta, nes pernai buvo išplėstos kompensuojamų leidinių pristatymo teritorijos ir skirtos didesnės kompensacijos.
„Niekas nesikeičia, nes praeitais metais tarifai buvo pakeisti, padidinta kompensuojamų leidinių pristatymo teritorija, įtraukiant ir Lietuvos miestus, bei daugiau nei 2 mln. eurų padidinta leidėjams kompensuojama suma“, – komentare BNS teigė ministerija.
Jeigu Vyriausybė paliks galiojančius tarifus, periodinio leidinio pristatymas į kaimą negalės būti brangesnis negu 5 centai, o į miestelius – 7 centai, rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.
Atsižvelgus į spausdintinės žiniasklaidos prašymą, taip pat neketinama keisti nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kompensavimo tvarkos, kol jie bus pradėti remti per Medijų rėmimo fondą. Atsižvelgta ir į tai, kad šių leidinių mažėja – pernai Lietuvos paštas pristatė 10,64 mln. vienetų – 9,5 proc. mažiau nei 2021 metais ir beveik trečdaliu mažiau nei 2015 metais.
„Nuostolingos periodinių leidinių pristatymo paslaugos kompensavimo mechanizmas būtų keičiamas/nebetaikomas, kai (...) kompensavimui numatomas lėšas galės savarankiškai administruoti Medijų rėmimo fondas“, – teigia Susisiekimo ministerija.
Niekas nesikeičia, nes praeitais metais tarifai buvo pakeisti, padidinta kompensuojamų leidinių pristatymo teritorija.
Anot jos, preliminariais skaičiavimais, periodinių leidinių pristatymo kaime ir 96 miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, ir universaliosios pašto paslaugos nuostoliams kompensuoti 2024 metais papildomai reikėtų 2,46 mln. eurų – prognozuojama, kad vien šios paslaugos nuostolis kitąmet gali siekti apie 10,32 mln. eurų, kai abiejų paslaugų kompensacijoms 2024-2025 metais dabar numatyta po 7,86 mln. eurų.
Už leidinių pristatymą 2022 metais Lietuvos paštas prašo padengti 8,86 mln. eurų nuostolį – 23 proc. daugiau nei 2021 metais. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos vertinimu, šie nuostoliai siekia 8,76 mln. eurų, dėl sumos galutinai apsispręs ministerija: „Už praėjusius metus sprendimas dėl pašto nuostolių dar nepriimtas“.
Tuo metu Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad Susisiekimo ministerija, nurodydama papildomą lėšų poreikį, nė karto nepateikė kaštų apskaičiavimo pagrindimo, be to, ministerija 2020 metais dalį tam skirtų lėšų (2 mln. eurų) perskirstė kitoms priemonėms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje pradedama kurti DI „smėliadėžė“
Lietuva dar labiau spartina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka, arba DI „smėliadėžė“. ...
-
Lietuva denonsavo sutartį su Baltarusija: nebebus skatinami abipusiai verslo ryšiai
Seimas denonsavo Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. ...
-
Budrys dėl prekių eksporto: jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prek...
-
Ministras: keliai gali būti finansuojami kaip komercinis projektas – ir tai nebūtų mokesčių kėlimas
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad būsimasis Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas. ...
-
Šadžius išdėstė, kaip Lietuvoje bus keičiami mokesčiai2
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė planuoja ne mokesčių reformą, bet pakeitimus esamos mokestinės sistemos ribose, teikdama prioritetą jos stabilumui ir plačiam sutarimui visuomenėje bei politinėje bendruomenėje. Taip ...
-
Registrų centras: įsteigta rekordiškas skaičius naujų įmonių – daugiausia per 25 metus1
Pernai Lietuvoje įregistruota beveik 16,1 tūkst. naujų įmonių – 2,5 proc. daugiau nei 2023 metais, kai jų buvo įsteigta 15,7 tūkst., skelbia Registrų centras. ...
-
Savivaldai numatoma perduoti apie 800 km valstybinių kelių
Seimui antradienį ketinant priimti sprendimą ir leisti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) daugiau lėšų skirti savivaldybių perimtų valstybinių kelių priežiūrai, prezidento atstovas sako, jog rajonų kelių fondas padid...
-
Prezidento patarėjas: svarbu užkardyti Rusijos „šešėlinio laivyno“ keliamą grėsmę
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad norint apsaugoti Baltijos jūros dugne esančią kritinę infrastruktūrą reikalingi kompleksiniai sprendimai, tarp kurių yra minimos infrastruktūros tvirtinimas, remonto paj...
-
Vaičiūnas prabilo apie galimą Rusijos kerštą: tokia infrastruktūra ne šiaip sau pažeidžiama2
Švedijos žiniasklaidai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neatmeta, kad tokie pasikartojantys išpuoli...
-
Seimas imasi pataisų dėl terminų pratęsimo stambių investicijų projektams, tarp jų – ir „Teltonikai“1
Seimas imasi pataisų, kurios svarbios aukštųjų technologijų bendrovei „Teltonika“ ir kitiems dideliems investuotojams. ...