- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pradedami svarstyti tik gruodžio antroje pusėje. Ji pabrėžia, kad būtina padėti šiam sektoriui išgyventi, tačiau greitų sprendimų nebus.
„Akivaizdu, kad situacija reikalauja tam tikro įsikišimo, kadangi nepaisant to, kad (...) maitinimo sektorius vis dar yra patrauklus, (...) kita statistikos pusė rodo, kad palyginti su ilgalaikiu vidurkiu, maitinimo įstaigų uždarymas šiais metais, bankrotų skaičius 10 kartų padidėjo. Akivaizdu, kad tai susiję su daugeliu dalykų, ne tik su PVM nustatymu iki vidutinio lygio“, – pirmadienį LRT radijui sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė J. Rojaka.
„Kalbant apie konkrečias priemones aš manau, kad svarstymas galėtų prasidėti tik gruodžio viduryje, bet tai būtų vienas iš aktualių ir karštų klausimų“, – pridūrė Seimo narė.
Vis dėlto, J. Rojakos teigimu, mažinant PVM valstybė netektų nemažai pajamų, o 2025 metų biudžetas yra deficitinis.
„Jeigu mes kalbam apie PVM gražinimą arba PVM mažinimą bent jau iki Europos Sąjungos lygio – tai yra maždaug 11–12 procentų, tai vis tiek pareikalautų gan nemažai išteklių iš valstybės biudžeto. Turint omenyje, kad šiuo momentu biudžetas jau yra su minuso ženklu ir išlaidos gerokai viršija pajamas, tai gali būti iš tiesų labai sudėtingas pokalbis, bet jį reikėtų tęsti“, – sakė buvusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė J. Rojaka.
Jeigu mes kalbam apie PVM gražinimą arba PVM mažinimą bent jau iki Europos Sąjungos lygio – tai yra maždaug 11–12 procentų, tai vis tiek pareikalautų gan nemažai išteklių iš valstybės biudžeto.
„Akivaizdu, kad reikia ieškoti priemonių padėti tam sektoriui išgyventi bent jau iki to laiko, kol nebus sugalvojamos kitokios verslo strategijos“, – pabrėžė ji.
Restoranų grupės „Amber Food“ direktorius ir akcininkas Gediminas Balnis teigė, kad šiais metais užsidarė apie 50 maitinimo įmonių, tačiau pabrėžė, jog realiai jų yra daugiau, nes kai kurie tinklai uždarė tik kelias vietas, todėl į statistiką nepatenka.
„Apie 50 tokių (užsidariusių – BNS) įmonių, kur yra atskiros įmonės, nes, kaip minėjau, kai tinklas susimažina 2–3 taškais, tokios statistikos neturime“, – LRT radijui sakė G. Balnys.
Jis taip pat pridūrė, kad po pandemijos ir nuo Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį restoranuose labai sumažėjo lankytojų.
„Po pandemijos ir dar po karo maitinimo sektorius totaliai pasikeitė. Jeigu jūs važiuodami penktadienį matote, kad mieste nėra automobilių, nes daug kas dirba nuotoliniu būdu, tai reiškia, kad ir pas mus pietaujančių yra labai mažai. (...) Tie namuose dirbantys užsisako į namus, bet tai yra visai kitokia kaštų struktūra“, – aiškino G. Balnys.
Pasak J. Rojakos, komitete praėjusią savaitę šis klausimas jau buvo trumpai aptartas, be to, planuojama steigti Turizmo pakomitetį, kuris apimtų ir restoranų veiklą.
Nuo šių metų sausio Lietuvos maitinimo įstaigoms vėl galioja standartinis 21 proc. PVM tarifas. Nuo 2021 metų liepos kaip pagalba per pandemiją nukentėjusiam verslui galiojo 9 proc. mokestis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis1
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...