- Rolandas Vilkončius (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš dešimt metų Lietuva tapo 19 euro zonos nare. Euro jubiliejaus proga pirmadienį Vilniuje lankėsi Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.
Kaip per dešimtmetį euras keitė gyvenimą Lietuvoje, plačiau pakomentavo Seimo Ekonomikos komiteto narė, ekonomistė Jekaterina Rojaka.
– Lietuva dešimt metų su euru. Ką išlošėme įsivedę eurą, o gal buvo ir kur pralošėme?
– Kalbant apie euro įvedimą ir dabartinius pojūčius, manau, kad didžiausias pliusas yra tai, kad labai gerai atrodome Europos Sąjungos kontekste. Lietuviai rodo didžiausią pasitikėjimą euru. Tuo pačiu euro įvedimas, bent jau 70 proc. lietuvių, padeda jaustis europiečiais. Kalbant apie ekonomiką, pradėkime nuo žemiškesnių dalykų. Įsivedus eurą, mažėjo palūkanų normos. Tai puikiai prisimena tie, kurie bandė pasiskolinti būstui prieš 15 ar 20 metų – kokie dideli tuomet buvo svyravimai. Palyginti su dabartine situacija, tai didžiulis pliusas: stabilumas ir bendras palūkanų normos suvaldymas.
J. Kalinsko / ELTOS nuotr.
Dar vienas akivaizdus rezultatas – tiek pensijų, tiek ir darbo užmokesčio augimas, kuris siekia 150 proc. Žinoma, auga ir kainos, tačiau jos kilo šiek tiek mažiau – apie 54 proc. Infliacija tikrai nesuvalgė viso to didelio priedo per dešimtmetį. Reikėtų suprasti, kad euro zonoje buvo daug pokyčių. Būsto kainos kilo daugelyje ES šalių, tuo pačiu jos smarkiai išaugo ir Lietuvoje – beveik pusantro karto. Tai reiškia, kad tiems, kurie skolinasi, judėjimas buvo panašus kaip ir darbo užmokesčio augimas. Tuo tarpu tie, kurie jau turėjo būstą, pamatė, kaip jo vertė išauga. Bendresnis rodiklis – BVP tenkantis vienam gyventojui – taip pat rodo didelį postūmį. Jei prieš dešimtmetį siekėme apie 75 proc. ES vidurkio, šiemet preliminariais rodikliais pasieksime apie 88 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kada mes prilygsime savo perkamąja galia Vakarų Europai ir kada nebeskaičiuosime, kiek eurų išleidžiame maistui, šildymui ar degalams, o skaičiuosime, kiek skiriame kelionėms ar kitoms pramogoms?
– Gerą pragyvenimo lygį rodo tai, kiek galime sau leisti papildomai išleisti švietimui ir aktyvioms pramogoms. Šiuo metu pagal tai, kiek išleidžiame maisto produktams, atsiliekame tiek nuo Vakarų Europos, tiek nuo Europos Sąjungos vidurkio. Panašu, kad per ateinantį dešimtmetį kainos labiausiai kils paslaugų sektoriuje. Tad laipsniškai mes turėtume bent jau susilyginti pagal bendrą išlaidų krepšelį. Tačiau tam reikėtų akylai stebėti kainas Lietuvoje ir kainodaros formavimą.
Net ir C. Lagarde savo kalboje pažymėjo, kad, nors mes jau įveikėme ciklą ir Lietuva sėkmingai išėjo iš labai aukštos infliacijos periodo, ateityje iššūkių vis dar gali kilti. Jie daugiausia susiję su išoriniais šokais: energetikos kainomis, maisto kainomis dėl klimato kaitos ir kitais veiksniais. Tai reiškia, kad suvaldyti šias problemas prireiks viso politikos arsenalo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas1
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?18
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur2
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...