- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pokyčius karjeroje dažnu atveju pasiryžta daryti ne kiekvienas. Dažnai apie naujų įgūdžių įgijimą, persikvalifikavimą ar karjeros keitimą sklando daug mitų. Gąsdina ir tam papildomai reikalingas laikas, neaiškios tolimesnės perspektyvos.
Visgi tai nesustabdė Mažeikiuose gimusios Ingos Šviesaitės net keletą kartų apmąstyti savo profesijos pasirinkimą. Anot jos, lietuvių kalbos ir režisūros mokslai, veiklos teatre, žurnalistika, nuosava drabužių studija ir mokytojavimas – iššūkių buvo kiekviename pasirinkimų etape, bet širdis vis šaukė smalsauti.
Prasmės paieškos
„Dar mokykloje pasvajodavau apie dramos studijas. Klaipėdoje įstojau į lietuvių kalbos ir režisūros programą. Studijos man labai patiko, įgavau daug patirties, pažinčių, pavyko sudalyvauti ir ERASMUS mainų programoje. Užsienyje dar artimiau susipažinau su teatro vingrybėmis, buvo labai įdomi patirtis“, – pasakojo Inga.
Vėliau, besimokant teatrologijos magistro studijose, gimė sūnus Dominykas. Iš „inercijos“ studijuoti įpratusi Inga siekė mokytis toliau.
„Norėjau išnaudoti dar vienus „laisvus“ motinystės metus, išmokti ko nors naujo“, – aiškino ji.
„Po magistro studijų Klaipėdoje pradėjau mokytis siuvėjos specialybės galvodama, kad vaikams bent namams užuolaidas gebėsiu pasisiūti. Pabandžiusi supratau, kad galiu ir daugiau – įkūriau savo drabužių studiją MANO. Pradėjau darbuotis, sekėsi gerai, suvokiau, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau turi. Netrukus persikėliau į Kauną, lino sukneles kūriau toliau“, – pasakojo Inga.
Visgi dirbant kūrybinėse dirbtuvėse vienai pritrūko bendruomenės, atsirado didesnės prasmės poreikis.
„Vieną vakarą lyg pranašingas ženklas kompiuteryje iššoko „Renkuosi mokyti“ reklama. Užpildžiau anketą nieko nesitikėdama. Dvejojau, ar man iš viso pavyks dirbti su vaikais, juk niekada net nesvajojau apie mokytojos profesiją“, – sakė Inga. Tačiau prasmės paieškos motyvavo bandyti.
Inga Šviesaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
„Renkuosi mokyti“ atranką įveikusi Inga dvejus metus paskyrė mokytojo profesijai „pasimatuoti“. Tęsti ir gilinti pedagogikos žinias moteris nusprendė dar vienose studijose, kurias organizavo KTU pagal ES projektą, skirtą kvalifikacijai įgyti, – „Tęsk“.
„Studijos leido apmąstyti daug dalykų. „Tęsk“ programos finansuojamos pedagogikos studijos padėjo iš naujo įsivertinti ne tik pačią pedagogikos paskirtį, bet ir mokymo struktūrą, atrasti sąmoningą planavimą, galų gale, sutikti įkvepiančių žmonių“, – atviravo moteris.
Ketino mesti mokytojavimą
„Savo, kaip mokytojos, profesinį kelią pradėjau Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje, į kurią po keturių metų pertraukos vėl grįžau. Tiesa, po pirmo mokytojavimo pusmečio norėjosi viską mesti. Ačiū Dievui, buvau perkalbėta, nes pamokas, kurias gavau dirbdama mokytoja, būdama „Renkuosi mokyti“ bendruomenės nare, labai vertinu ir džiaugiuosi galėdama augti ne tik profesinėje, bet ir asmeninėje srityje. Iššūkių buvo kiekviename etape, bet dirbti mokykloje, suvokti sistemą ir rasti savų būdų, kaip joje būti, buvo ir tebėra viena sunkiausių patirčių mano gyvenime. Niekur kitur gyvenimas taip greitai nesisuka kaip čia, mokykloje“, – sakė Inga.
„Tęsk“ programai pasibaigus, moteris su šeima nusprendė padaryti pertrauką ir pusmetį keliavo po pasaulį, tyrinėjo aplinką ir skyrė laiką savo svajonių įgyvendinimui.
„Nors aktyviai keliavome, vis bandžiau išsigryninti, kur save matau netolimoje ateityje. Į planus grįžo mokytojavimas. Pasirinkusi Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnaziją nuo praėjusių metų esu socialinių, emocinių įgūdžių ir teatro mokytoja. Pati nuolat mokausi, ieškau, kaip dėstomus dalykus galiu integruoti su meno ir sąmoningumo praktikomis, bandau išsigryninti, kaip ir ką noriu iškomunikuoti mokiniams“, – pasakojo Inga.
I. Šviesaitės asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių baimė – natūrali
„Persikvalifikavimas, pokyčiai – visa tai reikalauja daug vidinės motyvacijos. Ne mažiau svarbu ir smalsumas dalykams. Nauji pasirinkimai motyvuoja atrasti, sužinoti, suvokti, perprasti... Nors nežinomybė gali ir bauginti, tačiau svarbu prisiminti, kad jei norisi kažką daryti, tai reikia tiesiog pradėti daryti“, – motyvavo ji, dalindamasi savo profesinių pokyčių keliu.
Anot jos, reikia nepamiršti, kad bet koks pasikeitimas, pokytis nėra lengvas, tačiau, jei einama su tėkme ir pasitikėjimu procesu, likimas gali padovanoti daug gražių dovanų.
„Norisi priminti sau ir kitiems mažiau galvoti apie galutinį rezultatą. Būti procese, jį reflektuoti, o svarbiausia tame vyksme būti švelniu sau, – užtvirtino Inga. – Tikiu, kad dauguma žmonių suabejoja persikvalifikavimo galimybe – kai kurie dėl amžiaus, kitiems sunku atrasti tinkamo laiko ir jį skirti mokymuisi, dar kai kas yra per daug prisirišę prie esamos situacijos. Naują neuro takelį minti sunku, seną – patogu ir saugu. Neturiu atsakymo, kuris yra vertingesnis ir prasmingesnis, tačiau kol galiu, pačiai gyvenimą norisi semti saujomis“, – dalijosi pedagogė.
Inga yra įsitikinusi, kad vienos studijos nebūtinai turi apspręsti visą likusį gyvenimą.
„Gyvenimas, kaip upė, yra nuolatinėje tėkmėje. Kuo mažiau pasiseka prisirišti, tuo laisvesni galim būti savo pasirinkimuose ir savo būtyje“, – drąsino ji.
Europos įgūdžių metai – tai pagrindinė ES iniciatyva, kuria pabrėžiamas ES įsipareigojimas skatinti įgūdžių ugdymą. Iki 2024 m. gegužės mėn. truksiančios iniciatyvos tikslas – suteikti daug galimybių visiems Europos piliečiams tobulinti savo įgūdžius arba įgyti naujų. Įgūdžių tobulinimo ir naujų įgūdžių mokymosi siekiant geresnių įsidarbinimo galimybių ar karjeros pokyčių koncepciją remia ir Europos Komisija. Daugiau informacijos apie tai, kaip galite tobulinti savo įgūdžius, susirasti darbą ar parengti gyvenimo aprašymą, galiojantį visoje ES, rasite kampanijos „Let's Make It Work“ interneto svetainėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 33
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...