- Gedas Salyga (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vėluojantį ir bent keturis kartus išbrangusį projektą „Rail Baltica“ jau tiria prokurorai. Latvijoje iškelta byla ir aiškinamasi, ar už „Rail Baltica“ atsakingi latvių biurokratai nepadarė žalos valstybei. Premjeras Gintautas Paluckas sako davęs nurodymą išsiaiškinti, ar nereikia ir „Rail Baltica“ darbų Lietuvoje perduoti teisėsaugai. Ar projektas vėluoja ir brangsta tikrai pagrįstai?
Pirmieji „Rail Baltica“ dokumentai pasirašyti vos įstojus į Europos Sąjungą.
„Traukiniai turėjo važiuoti 2025 metais, dabar planuojame, kad tą bus galima tik 2030 metais“, – sakė Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Tačiau ir dėl 2030-ųjų dar neaišku.
„Tai didelis iššūkis. Reikia išspręsti daug klausimų, įskaitant ir finansavimą, nes ne viskas gali būti finansuojama ES lėšomis“, – teigė „Rail Baltica“ koordinatorius Arenijus Jackus.
Visos Baltijos šalys su „Rail Baltica“ įstrigo vos pradėjus projektą. Net valstybės vardu nepavyko išpirkti reikalingų sklypų.
„Čia jokių diskusijų daugiau negali būti“, – anuomet kalbėjo Andrius Kubilius.
LNK stop kadras.
Lietuva nusprendė nelaukti ir bėgius tiesti ten, kur pavyksta rasti žemės. Vėliau paaiškėjo, kad tai sukūrė dar daugiau bėdų.
Planuota iki 2010 metų atvesti geležinkelį iki Kauno, tačiau šis planas vėlavo penkerius metus. O ir nutiesus geležinkelį nuo Lenkijos iki Kauno, paaiškėjo, kad jį reikės perdaryti.
„Rail Baltica“ esmė – galimybė traukiniams važiuoti iki 250 km/val. greičiu. Tačiau buvo padaryta per staigių posūkių.
„Dabar paaiškėjo, kad tai brokas. Šioje vietoje traukiniai gali važiuoti tik maksimaliu 80 km/val. greičiu“, – tvirtino LNK žinių žurnalistas Gedas Sąlyga.
Tarp Lenkijos ir Kauno teko tiesti naują vėžę.
Latvijoje blaškymosi dar daugiau. Latviai dar apskritai nepradėję tiesti bėgių, bet sugalvojo statyti naujas stotis Rygos mieste, Rygos oro uoste.
Latvijoje „Rail Baltica“ jau pradėjo tirti prokurorai. Iškėlė bylą, norėdami išsiaiškinti, ar už projektą atsakingi Latvijos biurokratai nepadarė didelės žalos valstybei.
„Latvijoje buvau, kalbėjome su visais trimis šalies vadovais šiuo klausimu, ir tokios ironiškos šypsenos nuo veidų nedingdavo, kai kalbėjome apie „Rail Baltica“. Keturis kartus išbrangęs projektas yra“, – teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Prieš pusmetį Baltijos šalių auditoriai nustatė daug trūkumų. O pagrindinės išvados skambėjo skandalingai: darbai vėluoja bent penkerius metus. O vien per auditorių vertintus septynerius metus „Rail Baltica“ kaina padidėjo keturis kartus – nuo 6 iki 24 mlrd. eurų.
Anot Lietuvos geležinkelių, viena brangimo priežasčių yra ta, kad bėgiai planuojami jau sustiprinti, tinkami karinei technikai. Kaina didėja jau vien dėl to, kad vėluojama. O vėlavimui priežasčių – ne viena.
„Paminėčiau pačią projekto valdymo schemą. Taip, ji galėjo būti geresnė. Taip pat, aišku, yra rinkos galimybės, rinkos pajėgumai, visą įgyvendinimo strategiją vykdyti taip, kad rinka būtų pajėgi tuos darbus atlikti“, – aiškino „Rail Baltica“ koordinatorius A. Jackus.
LNK stop kadras.
Premjeras Gintautas Paluckas sako davęs pavedimą tęsti „Rail Baltica“ darbus, bet ir ištirti ligšiolinius sprendimus. Jei reikės – perduoti teisėsaugai.
„Analizė dabar yra daroma, kokios yra vėlavimo priežastys, kas už tai atsakingas, ir ar buvo patirta žala. Kai bus informacija, sprendimą irgi galėtume priimti. Tačiau šiandien svarbiausia – užtikrinti darbų tęstinumą“, – įsitikinęs premjeras.
„Tarkime, jei vykdysime atitinkamą auditą ir žiūrėsime, ar rasime pažeidimų, įsijungs teisėsauga, jei jai reikės įsijungti. Tačiau kol kas politinė valia yra tęsti šį projektą“, – aiškino Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Skandalingas „Teltonikos“ atvejis parodė, kad ir valstybės biurokratai stabdo milijardinius projektus, valstybės įstaigos net konkuruoja tarpusavyje. Panašiai nustatyta ir su „Rail Baltica“.
„Vėlavo įvairūs detalieji planai, jų parengimas, nuo kurių priklauso viešųjų pirkimų skelbimai ir darbų pradžia“, – tvirtino Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dalis „Rail Baltica“ trūkumų nebuvo taisyta, tie patys nustatomi pakartotinai.
„Yra tam tikrų rizikų, kurias ataskaitoje iškėlėme, dėl rizikų valdymo procesų, dėl koordinavimo procesų. Ir ankstesniuose mūsų audituose į tai buvo atkreiptas dėmesys“, – kalbėjo M. Macijauskas.
„Tai yra didžiausias projektas, vykdomas kartu su Lenkija ir Suomija. Nėra paprasta tokį projektą padaryti ir suplanuoti“, – sakė A. Jackus.
Tai, kad latviai jau su prokurorais tiria „Rail Baltica“, aiškinama vis didesniu nerimu, kad Europos Sąjunga nebeduos naujų milijardų. Tas pats gresia ir Lietuvai.
„Pradeda matyti tai kaip savo problemą, o ne kaip Europos Sąjungos paramą, kuria galima laisvai naudotis. Akivaizdu, kad gresia situacija, kai reikės daugiau mokėti iš savo biudžeto. Ypač kai lėšų reikia kitoms sritims, kaip gynybai ar pensijoms. Tai taps nacionaline problema“, – sakė Seimo narys (TS-LKD) Raimondas Kuodis.
Kol kas „Rail Baltica“ europinis finansavimas numatytas iki 2027-ųjų. Dėl pinigų likusiems trejiems metams teks derėtis su Briuseliu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?15
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur1
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...