- Saulius Tvirbutas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienintelė Baltijos šalyse acetatinių siūlų gamintoja bendrovė „Korelita“, sustabdžius Ūkio banko veiklą, atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kaip ir kitos 200 įmonių.
Verčiasi per galvą
„Netikėtai uždarius Ūkio banką, kuriame liko įšaldyta daug mūsų lėšų, atsidūrėme labai sudėtingoje situacijoje. Darome viską, kad nenuskęstume, kai buvome netikėtai įmesti į šią balą. Tikiu, kad pakilsime, nors ir ne sausi. Vis dėlto planuoto pelno dėl sukeltos sumaišties šiemet galime jau ir negauti“, – sakė „Korelitos“ generalinė direktorė Jonė Skvarnavičienė.
Sustabdžius finansines operacijas Ūkio banke liko apie 1,1 mln. litų „Korelitos“ lėšų. Iš jų planuota mokėti algas 360 darbuotojų, „Sodrai“, atsiskaityti su žaliavos tiekėjais.
„Mūsų sutartyse atsiskaityti už žaliavą turime iš anksto. O kaip tai padaryti, kai lėšos užšaldytos? Dabar prašome klientų atsiskaityti už mūsų produkciją į naują sąskaitą ir taip gauti bent kiek reikalingų lėšų žaliavoms pirkti“, – sakė vadovė.
„Korelita“ dirba nepertraukiamos gamybos režimu. Net ir trumpam sustabdyti įrenginių veikimą dėl žaliavos trūkumo įmonei kainuotų didelius pinigus. „Vasarą sustabdyti ir paleisti mūsų įrenginius atsieina apie pusę milijono litų, o žiemą ši sumą išaugtų iki 1,5 mln. litų. Šaltuoju laiku dar kiltų pavojus, kad sudėtinga įranga gali sugesti, o tai vėlgi atneštų didelių nuostolių“, – teigė J.Skvarnavičienė.
Ji sako, kad ir nesustabdžius gamybos nuostolių išvengti greičiausiai nepavyks. „Teks mokėti delspinigius tiekėjams, taip pat dar nežinome, ar palūkanų nepaskaičiuos “Sodra„ už atidėtus mokesčių mokėjimus“, – kalbėjo J.Skvarnavičienė.
Nesulaukia informacijos
„Korelita“ eksportuoja produkciją į daugelį Europos šalių, Pietų Korėją, Kiniją, Tadžikiją, Uzbekiją, Egiptą, Čilę. Kai kurie klientai jau teiraujasi, kas vyksta Lietuvoje, ar jie laiku sulauks užsakytos siūlų partijos. „Užimti acetatinių siūlų rinką pasaulyje, užsitikrinti reputaciją šiame versle paprastai trunka dešimtmečius, todėl negalime sau leisti tai prarasti per vieną dieną“, – tvirtino J.Skvarnavičienė.
Iš paskirto Ūkio banko administratoriaus įmonė negauna jokios informacijos nei telefonu, nei elektroniniu laišku. „Sulaukėme tik apgailestavimo dėl susidariusios padėties ir mandagaus paaiškinimo, kad turime laukti tolesnių Lietuvos banko veiksmų. Nežinome, nei kiek pavedimų pavyko padaryti tiekėjams, nei kiek jų įstrigo. Nežinome ir to, kokia dalis pateko į įšaldytą sąskaitą už prekes iš pirkėjų“, – sakė J.Skvarnavičienė.
Bendrovė ieško būdų, kaip pagelbėti savo darbuotojams. Jiems mokama bent dalis atlyginimų, kad žmonės galėtų atsiskaityti už komunalines paslaugas, išlaikyti šeimas.
Verslas – nežinioje
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad šiuo metu neramus laikas užklupo apie 200 įmonių. Šiose įmonėse liko įšaldytos apyvartinės lėšos.
„Daugelis jų vadovų sako, kad gyvena sulaikę kvėpavimą ir su nerimu kaukia tolesnių Lietuvos banko sprendimų“, – sakė jis.
Jis minėjo, kad labiausiai verslininkai bijo Lietuvos banko sprendimo skelbti bankrotą Ūkio bankui.
„Tada lėšos būtų įšaldytos nežinia kuriam laikui. Deja, mūsų valstybės institucijos dažnai būna linkusios eiti lengviausiu keliu, negalvojant apie verslo interesus. Todėl nenustebčiau, jei būtų skelbiamas banko bankrotas“, – kalbėjo D.Arlauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...