- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas galimybę verslui ateityje negrąžinti atidėtų mokesčių, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tai yra svarstytina priemonė, kuri padėtų labiausiai nukentėjusiems verslams apsisaugoti nuo bankroto ir išlaikyti mokumą ateityje.
„Tai būtų viena iš tiesioginių subsidijų formų, kai valstybė suteikia ne paskolų garantiją, kurią kažkada atsigavęs verslas turi grąžinti, bet, vertinant ilgalaikius praradimus ir siekiant išspręsti ne tik likvidumo, bet ir mokumo problemas, svarstomos ir negrąžintinos paramos formos“, – Eltai sakė jis.
Anot N. Mačiulio, nemaža dalis nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių verslų susiduria ne tik su likvidumo, bet ir mokumo problemomis.
„Iš esmės su mokestinių atostogų instrumentu valstybės sprendė likvidumo problemą (...). Vertinant tai, kad pandemija jau tęsiasi beveik metus ir dar artimiausiu metu nesibaigs, akivaizdu, kad yra labai pažeistų sektorių ir įmonių tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo, tiek laisvalaikio paslaugų sektoriuose. Ten atsiranda nemažai įmonių, kurios susiduria ne su likvidumo, o su mokumo problemomis“, – sakė jis.
N. Mačiulis pažymėjo, kad planuojamo ekonomikos atsigavimo antrąjį šių metų pusmetį daliai įmonių gali nepakakti atsitiesti po krizės.
Nerijus Mačiulis. D. Labučio / ELTOS nuotr.
„Tikėtina, kad ir viešbučiai, ir maitinimo įstaigos gaus didesnes pajamas atsigavus pinigų srautui antrąjį šių metų pusmetį, pasiskiepijus didelei daliai visuomenės, atslūgus pandemijai. Bet gali būti, kad tos pajamos nebus pakankamos, kad įmonės įvykdytų visus savo finansinius įsipareigojimus tiek darbuotojams, tiek kreditoriams, tiek valstybei“, – teigė jis.
Dėl šios priežasties, kaip teigė ekonomistas, valstybė turėtų apsvarstyti papildomas mokumo išsaugojimo priemones.
„Dalį tų priemonių valstybė turi. Juk ir dabar jau suteikiama negrąžintina parama – subsidijos – kai kurioms įmonėms, kurios prarado pajams. Tai (mokesčių negrąžinimas – ELTA) tiesiog būtų likvidumo didinimo priemonių transformacija į mokumo išsaugojimo priemones. Ir manau, kad tai yra svarstytinos priemonės“, – sakė jis.
„Aišku, tikrai ne visiems verslams, bet tuose sektoriuose ir tose įmonėse, kurios iš tiesų prarado pajamas ir atsidūrė ant mokumo ribos būtent dėl to, kad buvo pandemija, pritaikytos karantino priemonės, kurios užkirto kelią joms vykdyti veiklą, ir jos ant bankroto ribos atsidūrė ne dėl savo kaltės“, – pridūrė N. Mačiulis.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad atidėtų verslo mokesčių grąžinimas turėtų būti diferencijuotas, o kai kurie verslai galėtų būti atleisti nuo atidėtų mokesčių grąžinimo.
„Svarbiausias dalykas, ką darys valstybė su paskolintais pinigais, su atidėtais mokesčiais. Kaip čia bus: ar iš karto lieps grąžinti? Mes tikimės, galbūt kažkur bus paskelbtas moratoriumas, gal nurašys (atidėtus mokesčius – ELTA) kaip po Rusijos krizės. Manau, kad įmonės tiesiog laukia šito didesnio aiškumo“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė D. Arlauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...
-
Sviestas primena auksą jau ne tik spalva, bet ir kaina: toliau bus tik blogiau?4
Prekybos tinkluose brangiausio sviesto kaina jau viršija 3 eurus. Pirkėjai juokauja, kad sviestas auksinis tapo ne tik pagal spalvą, bet ir kainą. Vieni iš lyderių ES esame ir pagal pieno kainą. Ekspertai pieno produktų kainų atžvilgiu ni...
-
Paluckas: tokios tarybos reikėjo anksčiau2
Vyriausybei iki sausio pabaigos ketinant įsteigti Maisto tarybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nepaisant jau išaugusių maisto kainų jų stebėsena ir analizė išlieka svarbi ir ateityje. ...
-
Lietuvoje pradedama kurti DI „smėliadėžė“
Lietuva dar labiau spartina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka, arba DI „smėliadėžė“. ...
-
Lietuva denonsavo sutartį su Baltarusija: nebebus skatinami abipusiai verslo ryšiai
Seimas denonsavo Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. ...
-
Budrys dėl prekių eksporto: jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prek...
-
Ministras: keliai gali būti finansuojami kaip komercinis projektas – ir tai nebūtų mokesčių kėlimas
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad būsimasis Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas. ...
-
Šadžius išdėstė, kaip Lietuvoje bus keičiami mokesčiai2
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė planuoja ne mokesčių reformą, bet pakeitimus esamos mokestinės sistemos ribose, teikdama prioritetą jos stabilumui ir plačiam sutarimui visuomenėje bei politinėje bendruomenėje. Taip ...
-
Registrų centras: įsteigta rekordiškas skaičius naujų įmonių – daugiausia per 25 metus1
Pernai Lietuvoje įregistruota beveik 16,1 tūkst. naujų įmonių – 2,5 proc. daugiau nei 2023 metais, kai jų buvo įsteigta 15,7 tūkst., skelbia Registrų centras. ...
-
Savivaldai numatoma perduoti apie 800 km valstybinių kelių
Seimui antradienį ketinant priimti sprendimą ir leisti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) daugiau lėšų skirti savivaldybių perimtų valstybinių kelių priežiūrai, prezidento atstovas sako, jog rajonų kelių fondas padid...