- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui supaprastinus būsto paskolų refinansavimą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė teigia, kad konkurencija dėl klientų gali priversti bankus mažinti šių paskolų maržas, tačiau itin didelių pokyčių rinkoje neturėtų būti.
„Gali būti, kad pokyčių bus kainodaroje, galbūt ta konkurencija poveikį turės. Bet ir šiandien kredito įstaigos yra suinteresuotos išlaikyti savo klientus ir kažką jiems pasiūlyti, jei mato, kad klientas bruzda, galvoja apie išėjimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė E. Čipkutė.
„Manome, kad ta konkurencija, tas pyragas, kiek klientų kokia kredito įstaiga turi, nepasikeis. Bet pamatysime“, – pridūrė LBA vadovė.
Pasak E. Čipkutės, refinansuoti paskolą su mažesne marža klientams pirmiausia siūlys jų bankas: „Retesni atvejai, kai peršokama į kitą kredito įstaigą.“
Jos teigimu, pakeisti kreditorių ir gauti geresnes paskolos sąlygas galės tik laiku įmokas mokantys gyventojai.
„Kreditingumo vertinimas išlieka. Pagrindinis kriterijus ir įstatyme numatytas, kad paskola turi būti mokėta tvarkingai, visi mokėjimai. Jei to nebuvo, šitas supaprastintas finansavimo modelis negali būti naudojamas“, – aiškino E. Čipkutė.
Kreditingumo vertinimas išlieka. Pagrindinis kriterijus ir įstatyme numatytas, kad paskola turi būti mokėta tvarkingai, visi mokėjimai. Jei to nebuvo, šitas supaprastintas finansavimo modelis negali būti naudojamas.
Anot jos, nauja tvarka taip pat nebus taikoma, kai asmuo nori pratęsti paskolos terminą arba pakeisti kitas esmines paskolos sąlygas.
Be to, anot jos, gyventojai ir toliau galės paskolas refinansuoti pagal dabartinę tvarką.
„Yra ir nesupaprastintas finansavimo modelis, kuris ir dabar galioja, juo taip pat bus galima naudotis. Supaprastintu modeliu bus galima naudotis kartą per du metus, bet žmogus gali, tiesą sakant, ir kiekvieną savaitę keisti tuo įprastiniu būdu“, – kalbėjo E. Čipkutė.
Seimo praėjusį ketvirtadienį priimtos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos numato, kad žmonėms, norintiems refinansuoti paskolas, nuo kitų metų vasario pakaks kreiptis į naują banką, o šis atliks didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.
„Tikslas, kad žmogui nieko nereikėtų daryti, be to, kad kreiptis į bankus ir gauti pasiūlymų dėl palūkanų normų. Senas bankas, turėdamas informaciją apie jo paskolą, turės dalintis ja su naujuoju banku. Tiek apie kreditingumą, tiek apie turto vertinimo pažymą“, – LRT radijui sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vadovas Jokūbas Markevičius.
Jis pabrėžė, kad gyventojai galės lengviau apsispręsti ir gauti mažesnę maržą, nes žinos, jog nereikės mokėti daug mokesčių.
„Jei turi sumokėti 1 tūkst. eurų nežinodamas, ar tau tikrai tą mažesnę palūkanų normą tie 1 tūkst. eurų kompensuos, iš tikrųjų, labai sunku nuspręsti, ar verta tiek vargo dėti siekiant sąlygų, kurios neaišku, ar bus palankesnės iš tikrųjų“, – sakė centrinio banko atstovas.
E. Čipkutė taip pat teigė, jog pakeitimai turėtų suteikti daugiau galimybių skolintis mažesnėmis maržomis.
Lietuvos banko duomenimis, balandį 346 tūkst. gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina12
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Valdžia žada revoliuciją keliuose ir kalba apie naujus mokesčius: ar tai realu?2
Nauja valdžia žada Lietuvoje pakartoti Lenkijos kelių revoliuciją. Keliai Lietuvoje jau tokie prasti, kad dabartinio finansavimo neužtenka net esamai būklei palaikyti. Keliai pasmerkti toliau griūti. Socialdemokratai žada esminius pokyčius. Neabejoja,...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių išlaidos užsienyje – rekordinės1
Lietuviai pastaraisiais metais kelionėms negailėjo nei laiko, nei pinigų – užsienyje išlaidos pasiekė rekordines aukštumas. Vien dviejų bankų duomenys atskleidžia, kad lietuvių kelionių išlaidos užsienyje viršijo pu...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas21
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...