- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors šis pavasaris dėl besitęsiančio karantino tapo psichologiniu iššūkiu daugeliui žmonių, ypač daug streso ir nerimo jis sukelia abiturientams, kurie jau galvoja apie jų laukiančius egzaminus ir jaučia didelę atsakomybę.
„Eurovaistinė“ bendradarbiaudama su psichologe Egle Zubiene nori patikinti abiturientus, kad šį laikotarpį įveikti bus lengviau tinkamai psichologiškai pasiruošus.
Psichologė E. Zubienė sako, kad dėl karantino visi gyvename iki tol neišbandytu būdu, todėl stresas kyla visiems, tačiau jauniems žmonėms, kurie baigia mokyklą ar studijas, pastarieji įvykiai, tikėtina, galėjo padvigubinti frustraciją. „Asmeniui, kuris sąmoningai ruošiasi kažkokiai pabaigai, pavyzdžiui, abitūros egzaminams, natūraliai turėtų kilti tam tikro lygio nerimas. Karantino įvedimas, pasikeitusi mokymosi ir atsiskaitymo sistema, ypač todėl, kad iki galo ir dabar nėra aišku, kaip tas vyks, kelia papildomus jausmus, su kuriais turime kažkaip tvarkytis“, – sako psichologė ir priduria, kad šiomis aplinkybėmis šiek tiek nerimauti yra normalu.
Vis dėlto, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Rasos Keraitės, jeigu nuolat jaučiama įtampa, nuotaikų kaita, negalima atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo neigiamas emocijas sukeliančių minčių, sutrinka miegas, dažnai kamuoja galvos skausmai, padažnėja širdies plakimas, kyla kvėpavimo, virškinimo bei kiti fiziologiniai sutrikimai – tai jau ženklas, kad nebesugebame susidoroti su nerimu ir vertėtų kreiptis pagalbos.
Vienas iš efektyviausių būdų kovoti su nerimu – mažinti jo priežastis. „Egzaminų išvengti nepavyks, tačiau sumažinti patiriamą stresą dėl laiko ir žinių trūkumo tikrai galima. Reikia stengtis kiek įmanoma produktyviau išnaudoti turimą laiką, stengiantis susikoncentruoti į užduotis, tačiau išlaikant poilsio ir darbo režimą“, – pataria vaistininkė. Vienas iš būdų – susidaryti tikslų tvarkaraštį, įtraukiant poilsio pertraukėles – tokiu būdu geriau įsisavinamos žinios ir įtampa atslūgsta. Mokslininkai teigia, kad ilgesnė nei 45–60 minučių koncentracija ties viena veikla tampa neefektyvi.
Svarbus aplinkinių palaikymas
Šeima – uždara maža sistema. Joje sąveika vyksta net tada, kai, atrodo, kad niekas nevyksta. Pasikeitus sąlygoms, sistema turi „persikrauti“, atrasti naujus būdus. Pasak psichologės, kas ir kaip reaguos, priklauso nuo kiekvieno gyvenimo stiliaus, elgesio modelių, tikslų, temperamento.
„Tikriausiai pastebite, kad kai kuriose šeimose „tėvai baigia mokyklą“, „stoja mokytis“, o kai kuriose – vaikams duota pasirinkimo laisvė, suteikta teisė rinktis ir klysti, jie skatinami būti savarankiški ir priimti atsakingus sprendimus. Ir tai visai nedaug priklauso nuo vaiko amžiaus“, – sako E. Zubienė.
Vaistininkė R. Keraitė sako, kad tėvų skleidžiama ramybė ir palaikymas, abituriento išklausymas, supratimas, kasdienė rutina, veiklos ir yra tie apsaugos veiksniai, kurie padės abiturientui šiuo laikotarpiu. Labai svarbu, kad artimieji per daug nekalbėtų apie savo lūkesčius, nes tai sukelia baimę nuvilti ir dar didesnę įtampą.
Patarimai abiturientams:
Maitinkis sveikai ir skaniai;
Susidaryk mokymosi tvarkaraštį;
Ruoškis iš anksto;
Drąsiai klausk, ko nesupranti;
Skirk laiko poilsiui ir fizinei veiklai;
Gerai ir pakankamai išsimiegok;
Nenustok tikėti savimi;
Nepaleisk šypsenos iš lūpų;
Nepamiršk, kad šiek tiek nerimauti – normalu;
Svarbiausia, atsimink, kad egzaminai – ne pasaulio pabaiga, o tik vienas žingsnelis tolimesnio gyvenimo link.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...
-
Po egle padėkite meilę ir pagarbą vienas kitam
Kalėdų laukimas įaudrina vaiko vaizduotę: vaikas mato naujausių žaislų reklamas, viskas atrodo spalvinga, nauja ir dėl to dar labiau geidžiama. Be to, ir darželyje arba mokykloje vaikai dalijasi įspūdžiais, ko paprašė Kalėdų Senelio ar t...