Sakoma, jog mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Tačiau dėl to saldumo abiturientams, pasak mokytojų, teks kaip reikiant pakovoti. Švietimo mokslo ir sporto ministerija priėmė naują patekimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Kitąmet, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikės surinkti 40 balų, kai anksčiau užtekdavo ir 16, jei stojama į kolegiją arba 36 jei į universitetą. 

„Išlaikymas 40 balų, o galimybė įstoti į universitetą atsiranda 50 balų riba, tai klausimas, ar ne taps taip, kad dalis mokinių nepasieks šių kartelių ir jiems užsidarys durys į aukštąjį mokslą“, – svarstė biologijos mokytojas Paulius Sungaila.

P. Paleckio / BNS nuotr.

Nuo kitų metų matematikos ir lietuvių kalbos valstybiniai brandos egzaminai išskiriami į A ir B lygius. Sudarant konkursines eiles į aukštąsias mokyklas, skirsis A ir B lygių egzaminų rezultatų svoriai, mat A lygiu mokytis yra sunkiau.

„Nesuprantame A ir B lygio. Galvojame, kad galbūt čia yra bandymas atskirti egzaminą gauti brandos atestatui ir egzaminą, kaip stojamąjį į aukštąsias mokyklas. Moksleivių sąjunga nepalaiko šio pokyčio“, – tikino Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa. 

Universitetai pasipiktinę, kad ministerija naują tvarką priėmė jiems nesutinkant ir pritaria moksleiviams. Esą B egzaminų lygį pasirinkusiems mokiniams bus daug sunkiau įstoti į aukštąsias.

„Dvigubai mažiau moksleivių negu pernai – pernai 11 tūkst., šiemet 6 tūkst. – neįstos į universitetus, į tiksliuosius mokslus. Vidutiniškai besimokantis moksleivis, kuris pretenduoja į inžinerinius mokslus, net ir turėdamas dešimtuką matematikos B kurse, taps septintuku“, – kalbėjo „VILNIUS TECH“ rektorius Romualdas Kliukas.

S. Lisausko / BNS nuotr.

Be to, ne visose mokyklose mokiniai net to norėdami galės laikyti egzaminus A lygiu. Ypač regionuose kur trūksta mokytojų.

„Pasirinkimas vyksta 11 klasėje. Čia tokia situacija, kad ne dėl pačių mokinių gebėjimų arba pasirinkimų jie gali būti priversti laikyti B lygio valstybinį brandos egzaminą“, – aiškino Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas. 

„Jeigu vienas iš lygių nesusidaro, tai tada kiti mokiniai turi jungtis prie to lygio ir jeigu tai yra A lygis, kuris nesusidaro, tai tada turi imti papildomas pamokas, konsultacijas, individualiai dirbti su savimi, su mokytoju, su korepetitoriais, kad tą A lygį pasiektų“, – sakė J. Trumpa.

Ministerija kalba visai kitaip. Pasak jų, kartelė tikrai nėra keliama, nes baisųjį matematikos egzaminą B lygiu bus lengviau išlaikyti, o stojančių į aukštąsias net padaugės.

„Mūsų duomenys rodo, kad apie 3 tūkst. daugiau studentų, palyginti su pernai, galės stoti į aukštąsias mokyklas būtent dėl B lygio, nes anksčiau šie studentai matematikos egzamino nelaikė. Tačiau tai šiek tiek spekuliatyvu.“, – akcentavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras. 

Viceministrui antrina ir buvęs ministras Gintautas Jakštas. 

„Matome, kad jau ir šiais metais buvo gerokai mažiau įstojusių į valstybės nefinansuojamas vietas, kurie būdavo nepasiruošę studijoms, tiesiog susimokėdavo ir gaudavo diplomą, nebūtinai sugebėdavo įgyti žinias. Nemanau, kad dabartinės kartelės kažkaip reikšmingai paveiks stojančiųjų skaičių“, – savo nuomone dalinosi buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau naujoji valdžia žada šią tvarką peržiūrėti. Kaip tą padarys, socialdemokratai ištikimi sau.. 

„Manau, kad reikėtų sudaryti darbo grupę ar komisiją, kuri įvertintų pereinamuosius balus ir tą sistemą, ar tikrai čia yra teisinga ir, manau, kad jos tikrai nereikėtų tiek kaitalioti, nes tai įtampa ir patiems moksleiviams, ir mokytojams“, – pabrėžė kandidatė į švietimo ir mokslo ir sporto ministrus Raminta Popovienė.

Kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną stojančiojo pasirinktą egzaminą.