Klaipėdos uosto direkcija ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ ketvirtadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri nustato, kaip bus finansuojamas terminalo krantinių ir kitos infrastruktūros įrengimas.

Sutartį pasirašė uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas ir „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Susitarti pavyko ir sudėliojome taip - “Klaipėdos nafta„ pagal SGD terminalo įstatymą finansuoja terminalo infrastruktūros statybą, o uosto direkcija - pagal uosto įstatymą kompensuoja tas lėšas, kurias įdeda “Klaipėdos nafta„. Genialiai paprastas sprendimas“, - spaudos konferencijoje po susitarimo pasirašymo sakė E.Gentvilas.

Jis atsisakė prognozuoti, kokios bus galutinės investicijos: „Jos paaiškės tik pasirinkus rangovą“.

Su uosto ir įmonės vadovais susitikęs premjeras Andrius Kubilius spaudos konferencijoje sakė, kad Vyriausybė pirmadienį dar priims sprendimus, kaip bus garantuota uosto investicijų grąža per 20 metų.

„Rasti tinkami ir racionalūs sprendimai. Noriu pasveikinti su tokiu susitarimu, kuris leis įgyvendinti tokio svarbaus projekto darbus“, - kalbėjo A.Kubilius.

Vyriausybės teigimu, maždaug 180 mln. litų investicijos į krantines turėtų būti finansuojamos iš dujų perdavimo tarifo bei uosto rinkliavų.

E.Gentvilo teigimu, vargu ar investicijas pavyks susigrąžinti iš rinkliavų, nes žemės nuomos mokesčio šiame projekte nebus, o laivai atplauks, nors ir dideli, tačiau rečiau. Jo teigimu, uostui labiau apsimoka priimti daugiau, bet mažesnių laivų.

„Jeigu investicijų nepavyktų susigrąžinti per 20 metų, tada įsijungtų valstybės biudžetas“, - sakė uosto direkcijos vadovas.

Tačiau R.Masiulis aiškino, kad uosto rinkliavos turėtų augti, nes bendrovė svarsto galimybę užsiimti laivų bunkeriavimo veikla: „Mes tikimės, kas tas kompensavimas bus minimalus - uosto rinkliavos augs. Mes analizuojame galimybę užsiimti laivų bunkeriavimo paslauga. Tokių tanklaivių skaičius bus žymiai didesnis ir dėl to augs uosto rinkliavos. Todėl to kompensavimo gali reikėti mažesnio arba jo iš viso nereikės“.

Pasak E.Gentvilo, svarbiausias nesutarimas buvo, kaip traktuoti du skirtingai investicijas į SGD terminalo infrastruktūrą traktuojančius įstatymus - birželį priimtą SGD terminalo įstatymą ir prieš 20 metų priimtą Klaipėdos uosto įstatymą. Uostas iki šiol nesutiko finansuoti krantinių statybos - anot E.Gentvilo, įstatymas numato, ka tai turi daryti „Klaipėdos nafta“.

Sutartis yra būtina, „Klaipėdos naftai“ ketinant paskelbti krantinių statybos rangovo konkursą.

E.Gentvilas trečiadienį sakė, kad uostas turėtų finansuoti kanalo gilinimo darbus prie Kiaulės nugaros, salos sutvirtinimą įvadine sienute ir navigacinių sistemų įrengimą. Jo teigimu, krantinės statybos ir finansavimo klausimas turi būti išspręstas nacionaliniu - Vyriausybės lygiu.

SGD terminalo įstatymas numato, kad terminalo infrastruktūros plėtra ir įrengimas finansuojami „Klaipėdos naftos“ nuosavomis arba skolintomis lėšomis. Įstatymas taip pat numato, kad krantinė, prie kurios bus terminalas, turėtų priklausyti „Klaipėdos naftai“, tuo tarpu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas numato, kad visa infrastruktūra, esanti uosto akvatorijoje, priklauso uosto direkcijai.