Dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ketinama rengti ir Konstitucijos, ir Pilietybės įstatymo pataisas, BNS sakė pirmasis Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Sutarta, kad kai bus galutinė stadija balsavimo dėl referendumo, bus pateikti ir įstatymų projektai, kad žmonės, kurie dalyvaus referendume, matytų visumą - ne tik pačią Konstitucijos pataisą, bet ir įstatymų projektus“, - teigė V. Gapšys.

Anot jo, apie tai kalbėta per pirmadienį pas Seimo pirmininką Vydą Gedvilą vykusį pasitarimą.

V. Gapšys teigė, kad iki kitų metų kovo pradžios turi būti priimtas galutinis sprendimas dėl referendumo paskelbimo ir tuo pačiu metu turi būti pateikti Pilietybės įstatymo projektas.

Parlamentinės frakcijos planuoja šią savaitę pasirašyti memorandumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Pagal pirminį memorandumo projektą, frakcijos sutaria dėl tokio referendumo būtinumo ir esminių jo organizavimo gairių.

Referendumas vyktų su prezidento arba Europos Parlamento rinkimais kitais metais. Seimo Konstitucijos komisija iki šių metų spalio 20 dienos parengtų nutarimo projektą, kuriame būtų suformuluotas klausimas referendumui, o partijos įsipareigotų agituoti rinkėjus dalyvauti referendume.

Pasak V. Gapšio, memorandume neplanuojama numatyti Konstitucijos pakeitimo formuluotės.

„Teisininkų darbas yra sutarti dėl formuluotės, kuri būtų priimtina daugumai. Mūsų vizija - kad Konstitucijoje dėl dvigubos pilietybės nebus labai detalizuojama, bet bus suteikiama galimybė dvigubai pilietybei ir nukreipiama į įstatymus“, - dėstė V. Gapšys.

Parlamentinių frakcijų memorandumą dėl dvigubos pilietybės inicijuoja Liberalų sąjūdžio frakcija. Tačiau ne visos Seimo frakcijos jau yra apsisprendusios, ar parems šią iniciatyvą. Daugiausia abejonių turi didžiausia opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

„Atrodo, nebe ta stadija, kai reikėtų pasirašyti tokį memorandumą. Dabar frakcijoms jau reikėtų susėsti ir sutarti dėl konkrečių formuluočių. Man atrodo, jis atsilieka nuo realių procesų“, - BNS sakė konservatorius Jurgis Razma.

Seimas po pateikimo yra pritaręs „darbiečio“ Artūro Paulausko nutarimo projektui dėl referendumo, skirto dvigubai pilietybei įteisinti, surengimo.

Opozicinės „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė BNS teigė, kad prieš apsispręsdama dėl memorandumo jų frakcija dar nori išklausyti Pasaulio lietuvių bendruomenės nuomonę.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė antradienį kritikavo siūlymą šiuo klausimu rengti referendumą.

„Referendumo kelias - per daug rizikingas“, - Seime sakė ji ir atkreipė dėmesį, kad pastaruosiuose rinkimuose dalyvavo ne itin daug rinkėjų, todėl didelė grėsmė, kad referendumas gali žlugti.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti tokį referendumą.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.