Baigiantis Seimo kadencijai parlamento vicepirmininkas konservatorius Česlovas Stankevičius siūlo gerokai apkarpyti Seimo narių išeitines išmokas.

Parlamentaras trečiadienį Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo statuto pataisų projektą, pagal kurį maksimali išeitinė išmoka neviršytų trijų vidutinių mėnesio paskutinės kadencijos atlyginimų dydžio.

Tuo metu dabar galiojanti Statuto norma numato, kad nebeišrinktam parlamentarui, gali būti išmokama dvigubai daugiau - šešių mėnesių atlyginimo dydžio išmoka.Č.Stankevičius siūlo, kad visą ketverių metų kadenciją dirbusiam Seimo nariui būtų išmokama dviejų vidutinių mėnesinių to Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.

Jeigu Seimo nario darbas nepertraukiamai truko ilgiau kaip ketverių metų kadenciją, jam priklausytų trijų vidutinių mėnesinių paskutinės kadencijos atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, jam būtų mokama ne mažiau kaip vienas vidutinis mėnesio atlyginimas.

Be to, parlamento vicepirmininkas nori įteisinti galimybę išeitines išmokas mokėti dalimis.

Pagal dabartinę Seimo statuto redakciją, Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesio atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip šeši darbo užmokesčiai.Č.Stankevičius BNS sakė projektą parengęs dėl to, kad parlamento biudžete akivaizdžiai pritrūks lėšų išeitinėms sumokėti.

„Taupymo tikslais būtų galima mažinti išmokas. Gal kiti manys, kad per daug siūloma mažinti, bet tikiuosi, kad bent prasidės diskusija Seime“, - teigė parlamentaras.Jis vylėsi, kad kolegos pritars jo iniciatyvai ir sumažintas išmokas bus galima mokėti jau šios kadencijos Seimo nariams.„Akivaizdu, kad šių metų biudžete pinigų tam neužtenka, yra tik dalis“, - priminė Č.Stankevičius.

Savo ruožtu jis siūlo tą pačią normą perkelti ir į Seime svarstomą Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą.Beje, Seimo rinkimuose nedalyvaujančiam Č.Stankevičiui priklausytų viena iš didžiausių išeitinių kompensacijų - 28 tūkst. litų. Jį lenkia tik socialdemokratas Česlovas Juršėnas, kuris taip pat nebekandidatuoja į Seimo narius.

Pagal galiojančią tvarką, jam būtų priskaičiuota apie 42 tūkst. litų išeitinės išmokos.Seimo kancleris Jonas Milerius ne kartą yra pabrėžęs, kad šiųmetis parlamento kanceliarijos biudžetas yra skurdžiausias per kelerius pastaruosius metus. Anot jo, Seimą po rinkimų paliksiančių politikų ir jų padėjėjų išeitinėms kompensacijoms numatyta 912 tūkst. litų. Anksčiau atsiskaitymams su išeinančiais politikais ir jų talkininkais biudžete būdavo rezervuojama gerokai daugiau pinigų - 6 ir 8 mln. litų.

Kancleris vylėsi, kad parlamentarai priims Seimo statuto pataisas, numatančiamas galimybę išmokas mokėti dalimis.Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną. Lapkričio viduryje į pirmąjį posėdį turėtų susirinkti naujas parlamentas.