Lietuviai patys gamina rečiau

„Dauguma žmonių gyvena mieste, todėl nebeliko tradicijos gaminti autentišką kaimo gyvenviečių maistą, tokį kaip, avižinis kisielius ar kanapių pienas, kuris dar vadinamas – ožio pienu. Didelis maisto prekių pasirinkimas apsunkina senųjų tradicijų išsaugojimą. Manau, kad kai kurie patiekalai dar sugrįš ant Kūčių stalo, nes dabar yra madingas sveikas gyvenimo būdas“, – sako V. Olechnovičienė.

Muziejininkės teigimu, lietuviai užuot gaminę patys, daug ką nusiperka iš parduotuvės. „Ant Kūčių vakarienės stalo beveik visada pateikiama silkė ir žuvis, kurios dažnai perkamos jau paruoštos. Tuo tarpu prieš kelis dešimtmečius buvo stengiamasi viską, kas geriausia, sukaupti per visus metus. Žmogus pats augindavo tiek grūdus, tiek daržoves. Pastarųjų ant Kūčių stalo anksčiau tikrai netrūko“, – sako V. Olechnovičienė.

Auga daržovių vartojimas

Mitybos ekspertų teigimu, iki Lietuvos krikšto per Kūčias nebūdavo valgomi jokie kepti, virti ar kitaip ugnimi apdoroti patiekalai. Tai buvo šventė, skirta stiprinti šeimai ir jos santykiams.

V. Olechnovičienė sako, kad anksčiau daržovės ant Kūčių stalo dažniausiai būdavo ankštinės – pupelės, žirniai ar lęšiai.

„Rauginti burokėliai, kopūstai, agurkai, morkos buvo mėgstamos lietuvių daržovės ant Kūčių stalo. Pomidorai Lietuvoje pradėti auginti XIX amžiuje, bet tik kaip dekoratyvinis augalas dvarininkų sodybose bei botanikos soduose. Po pirmojo pasaulinio karo pomidoras paplito ir tarp valstiečių bei buvo pradėtas vartoti maistui. Šiais laikais tradicijos kinta ir jos atspindi ne tik ūkininkavimo, bet ir ekonominę istoriją“, – pasakoja muziejininkė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent 400 – 500 gramų vaisių ir daržovių. Tyrimų duomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartoja 100 kilogramų šviežių daržovių, tačiau šis skaičius nuolat auga.