Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas?

  • Teksto dydis:

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų.

Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas.

Nuo seno simboliškas ir net pageidautinas Kūčių patiekalų skaičius – dvylika, atspindi visus metų mėnesius. Buvo manoma, kad būtent šis skaičius simbolizuos sočius ir sėkmingus ateinančius metus.

Ant šventinio stalo – jūros gėrybės ir vaisiai

Vida Olechnovičienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus edukacijų ir renginių skyriaus vyresnioji muziejininkė teigia, kad anksčiau ne kiekvienam pavykdavo laikytis dvylikos patiekalų taisyklės – kartais ant stalo būdavo patiekiami ir septyni ar devyni valgiai.

„Dvylikos patiekalų Kūčių stalas seniau buvo siejamas su pasiturinčiais žmonėmis, kurie galėdavo sau leisti tokį gausų maisto racioną“, – sako muziejininkė. Taip pat buvo tikima, kad tai atspindės ateinančių metų gerovės gausą.

Kūčios ir Kalėdos nuo seno yra vienos didžiausių metų švenčių, tačiau bėgant laikui atsiranda ne tik naujų papročių, tačiau ir šventinių patiekalų. Muziejininkės teigimu, tai yra natūralus procesas. „Įdomu prisiminti ir pačios Kūčių vakarienės kilmę, kuri siejasi su senovės patiekalu Kūčia. Jis buvo gaminamas iš įvairių virtų grūdų mišinio ir tik vėliau jį pakeitė dabar jau mums įprasti kūčiukai“, – prisimena ji.

Šiuolaikinis lietuvis turi galimybę nueiti į parduotuvę ir nusipirkti tokių produktų, apie kuriuos jo protėviai net nesvajojo. Šiandien ant lietuviško Kūčių stalo galime rasti įvairių daržovių, egzotiškų vaisių ar net jūros gėrybių – austrių, krevečių, midijų, krabų. Tuo tarpu mūsų seneliai ir proseneliai šventinį stalą ruošdavo iš to, ką užsiaugindavo patys arba galėdavo rasti gamtoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių