Tiek Lietuvoje Vyčiu, tiek Baltarusijoje Pahonia vadinami raitelio ant žirgo simboliai yra kildinami iš to paties LDK laikais naudoto herbo.

„Vytis buvo LDK herbas, vadinasi, ir tų žemių, ne tik etninių lietuvių, kurios įėjo į kunigaikštystės sudėtį, gyventojai neturėjo kito valstybės herbo – tik vytį“, – BNS raštu perduotame komentare sakė A. Railaitė-Bardė.

Heraldikos komisiją dekretu sudaro prezidentas ir ši jam yra atskaitinga. Ji teikia šalies vadovui išvadas ir pasiūlymus dėl parengtų etalonų tvirtinimo, aprobuoja herbų etalonus ir derina heraldinius projektus.

Komisija, be kita ko, konsultuoja istorinių herbų atkūrimo ir naujų herbų, taip pat herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių antspaudų ir kitų heraldinių projektų kūrimo klausimais.

„Baltarusijos istorijoje vytis sietinas su jos istorijos būnant LDK sudėtyje laikotarpiu ir keleriais metais XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, kada vytis buvo oficialus Baltarusijos herbas“, – teigė komisijos vadovė.

Baltarusijos opozicija tvirtina, kad Pahonia ir Vytis yra panašūs, tačiau ne vienodi simboliai. Jie taip pat akcentuoja naudojantys tokią nacionalinę simboliką, kuri Baltarusijoje buvo iki dabartinio šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos.

„Iš esmės abu šie žodžiai reiškia šarvuotą raitelį – vytį – tik įvardinti skirtingomis kalbomis. Vytį rašome didžiąja raide tuo atveju, kai turime omenyje visą oficialų Lietuvos valstybės herbą – raudoname skyde vaizduojamą vytį, kadangi taip įtvirtinta mūsų herbą, kitus herbus ir herbinius ženklus reglamentuojančiame įstatyme“, – teigiama komentare.

Anot A. Railaitės-Bardės, Vytis yra vienas seniausių valstybių herbų Europoje, o jo kilmė slypi Lietuvos kunigaikščių portretiniuose antspauduose.

„Vyčiui, dar prieš tampant Lietuvos herbu, jis simbolizavo Vilniuje sėdintį Lietuvos didįjį kunigaikštį bei kitus jo šeimos atstovus. Dar XVI amžiaus pradžioje Lietuvos metraštyje buvo įvardinta, kad Lietuvos herbas simbolizuoja subrendusį valdovą, galintį kalaviju apginti savo šalį“, – sakė ji.

Iš pradžių, pasak A. Railaitės-Bardės, herbas pavadinimo neturėjo ir buvo apibūdinamas tik aprašomuoju būdu.

„Bene pirmasis vytį pavadinęs Pogonia 1551 metais buvo lenkų kronikininkas Martynas Bielskis. Veikiant polonizacijai, Pogonia ir Pogon pavadinimai įsigalėjo. XVII amžiuje Konstantinas Sirvydas parinko lenkiškam žodžiui lietuviškus atitikmenis: waykitoias, kai buvo kalbama apie asmenį, ir waykimas, kalbant apie veiksmą, – teigė heraldikos komisijos pirmininkė. – XVIII amžiaus pabaigos – XIX amžiaus lietuviškoje literatūroje valstybės herbas iš esmės buvo vadinamas Vaikymu. Vyčio terminas palyginti gana naujas. Jį pirmasis panaudojo Simonas Daukantas, tačiau ne herbui apibūdinti, o raiteliui.“

Baltarusiškų „pasų“ maketus socialiniuose tinkluose praėjusią savaitę paskelbė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Įraše ji taip pat dėkojo Lietuvos Vyriausybei „už paramą ir patarimus“.

Nors šis „pasas“ oficialiai nėra pripažįstamas kaip kelionės dokumentas, baltarusių opozicijos politikė sako šį klausimą nuolat kelianti susitikimuose su užsienio šalių politikais.

Dėl galimo Lietuvos simbolikos panaudojimo konservatorius Audronius Ažubalis kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, kurios vadovas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Vyriausybė nedalyvauja „pasų“ kūrimo procese.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vytis yra lietuviškas simbolis, tačiau juo galėtų naudotis „laisvę išpažįstančios ir Putinui nekeliaklupsčiaujančios“ tautos. Vis dėlto šalies vadovas taip pat teigė, jog turėtų būti apsvarstyti ir teisiniai bei diplomatiniai šios situacijos aspektai.

Pati S. Cichanouskaja atsisakė komentuoti Lietuvoje kilusias diskusijas dėl galimo Vyčio panaudojimo dokumente.

Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvoje kyla diskusijos dėl Baltarusijos opozicijos rengiamų pasų. Praėjusių metų pradžioje paviešintose dokumento maketo nuotraukose buvo neteisingai pavaizduota Lietuvos ir Baltarusijos siena.

Tuomet Baltarusijos opozicija tai įvertino kaip „techninę klaidą“ ir pažadėjo ją ištaisyti.