„Priešiškų valstybių žvalgybiniai veiksmai Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse nenutrūkstamai vyko ir vyksta visais laikais, tačiau teiginys, kad Rusija išlaiko reikšmingą žvalgybos tarnybų pajėgumą Lietuvoje, yra neteisingas“, – atsakyme Eltai nurodė KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

„Nuo 2014 m. Lietuvoje veikusi Rusijos agentūra buvo išformuota eile užkardymo operacijų ir ikiteisminių tyrimų. Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje Lietuvos ir kitų Baltijos šalių teritorijoje Rusijos agentūrai veikti tapo nesaugu“, – pažymima komentare.

KAM akcentuoja, jog maždaug prieš metus prasidėjus įvairioms sabotažo akcijoms, kurių metu Rusijos žvalgybos tarnybos išnaudoja neparuoštus, pasipelnyti norinčius asmenis, Lietuva bei kitos Baltijos šalys buvo „artimiausias regionas, kur tokios (...) operacijos buvo planuotos, bet užkardytos, o jų vykdytojai ir organizatoriai išaiškinti“.

„Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybos neturi žvalgybos pajėgumo, bet organizuoja tokias operacijas per nuotolį verbuodami trečiuosius asmenis, suinteresuotus gauti palyginus nedidelį atlygį. Tai apsunkina tokių veiksmų užkardymą. Tačiau Lietuvos žvalgybos tarnybos ir teisėsaugos institucijos taiko bendrąsias praktikas ir tampriai bendradarbiauja, kad galėtų atsekti ir užkardyti tokius veiksmus mūsų šalyje“, – dėsto KAM atstovai.

Praėjusią savaitę įtakingame JAV dienraštyje „The New York Times“ paskelbta publikacija apie Rusijos žvalgybos operacijas – taip pat ir pernai fiksuotą incidentą, kai DHL lėktuvais iš Lietuvos gabentos siuntos su padegamaisiais užtaisais. Remiantis aukšto rango JAV pareigūnų vertinimais, Lietuva šiame kontekste įvardyta kaip valstybė, kurioje Rusija išlaiko reikšmingus savo žvalgybos pajėgumus.

Į leidinyje pasirodžiusią informaciją netruko sureaguoti ir VSD. Prieš savaitę, trečiadienį, Eltai perduotame komentare nurodoma, kad „straipsnyje pateiktas vertinimas neatspindi situacijos Lietuvoje – Rusijos žvalgybos tarnybų atstovų buvimas ir jų veikla šalyje šiuo metu yra maksimaliai apriboti“.

KAM duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje buvo sulaikyta 16 šnipinėjimu įtartų asmenų. 5 iš jų įtarti dirbę Baltarusijai, kiti – Rusijai. 12 asmenų jau nuteisti, dėl kitų dar vyksta ikiteisminiai ir teisminiai procesai.

Nuo 2021 m. iki dabar buvo pradėta keliolika ikiteisminių tyrimų, kurie siejami su užsienio valstybių žvalgybos institucijų neteisėta veikla, organizuojamais teroro aktais Lietuvoje ir kitose valstybėse, padėjimu veikti prieš Lietuvą, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimu ir veikla bei kitomis prieš mūsų valstybę nukreiptomis nusikalstamomis veikomis.