„(The New York Times“ – ELTA) straipsnyje pateiktas vertinimas neatspindi situacijos Lietuvoje – Rusijos žvalgybos tarnybų atstovų buvimas ir jų veikla šalyje šiuo metu yra maksimaliai apriboti“, – komentare raštu Eltai nurodė VSD Strateginės komunikacijos skyrius.

Taip departamento atstovai pakomentavo prieš keletą dienų įtakingame JAV leidinyje „The New York Times“ paskelbtą publikaciją apie Rusijos žvalgybos operacijas – taip pat ir pernai fiksuotą incidentą, kai DHL lėktuvais iš Lietuvos gabentos siuntos su padegamaisiais užtaisais. Remiantis aukšto rango JAV pareigūnų vertinimais, Lietuva šiame kontekste įvardyta kaip valstybė, kurioje Rusija išlaiko reikšmingus savo žvalgybos pajėgumus.

Anksčiau VSD direktorius Darius Jauniškis viešojoje erdvėje ne kartą buvo pasisakęs apie tai, jog jo vadovaujamai institucijai trūksta deramo finansavimo, siekiant tinkamai atliepti geopolitinę situaciją ir kylančius iššūkius.

Naujoji Vyriausybė, tobulindama 2025 m. valstybės biudžetą, atseikėjo papildomus 6 mln. eurų departamento finansavimui. VSD biudžetas šiais metais siekia maždaug 59 mln. eurų.

K. Budrys: Lietuva yra nedidelė tvirtovė, kur be galo sudėtinga vykdyti žvalgybines operacijas

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad Vilnius yra viena Europos sostinių, kurioje priešiškų valstybių kontržvalgybai vykdyti operacijas yra sudėtinga. Anot jo, didesnių iššūkių su tokiomis grėsmėmis kyla kitoms šalims.

„Kalbant apie šnipinėjimą, apie galimybę vykdyti operacijas (...), galėčiau pasakyti kad Lietuva ir dar keletas valstybių yra nedidelės tvirtovės ir čia yra be galo sudėtinga vykdyti operacijas. Dėl to mes kartais jas matome tokias, kokios jos yra, ir dėl to mes kai kurias gebame užkardyti ir ar išsiaiškinti, jeigu jos buvo darytos“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė K. Budrys.

„Kontržvalgybine režimo prasme, mes turime didesnių bėdų kitur Europoje – sostinių nevardysiu“, – teigė jis. Taip politikas teigė paklaustas apie prieš keletą dienų įtakingame JAV leidinyje „The New York Times“ paskelbtą publikaciją apie Rusijos žvalgybos operacijas.

Kontržvalgybine režimo prasme, mes turime didesnių bėdų kitur Europoje – sostinių nevardysiu.

K. Budrys pabrėžė – „Lietuva nėra pereinamas kiemas kiekvienai agentūrai“. Anot jo, nėra duomenų teigti, jog situacija panaši į Šaltojo karo metais tam tikrose Europos sostinėse matytą šnipų aktyvumą.

„Dėl to, man atrodo, ir kartais – o pastaruoju metu dažnai – susiduriame su taip vadinama pigia Rusijos žvalgybos agentūra – ne su pačiais pareigūnais, kurie vykdo tokią veiklą, ar tai būtų šnipinėjimas, ar sabotažas, o su jau nusamdyta paprastai prieinama agentūra“, – kalbėjo ministras.

„Ką reikėtų akcentuoti – tai ir mūsų žvalgybos darbo kokybę ir kontržvalgybos svarbą iš viso išsiaiškinant tokias situacijas, taip pat neužmirštat tai, ką turi padaryti politikai, lygiai taip pat užsienio reikalų srityje ar gynybos srityje – tinkamai atsakyti į tokio pobūdžio veiklas“, – pažymėjo K. Budrys.

ELTA primena, kad rudenį „Wall Street Journal“ pranešė, jog vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis.

Abi siuntos iš Lietuvos iškeliavo tam pačiam adresatui Jungtinėje Karalystėje, viena siunta užsidegė Leipcige Vokietijoje prieš ją pakraunant į krovininį orlaivį, kita – DHL sandėlyje Birmingeme Jungtinėje Karalystėje. Siuntos iš Lietuvos buvo išsiųstos liepos 19 d., abu gaisrai kilo naktį iš liepos 20 d. į 21 d.

„Wall Street Journal“ teigimu, šios rusų operacijos tikslas buvo perkelti siuntas su padegamaisiais užtaisais į JAV ir Kanadą skrendančius keleivinius ar krovininius lėktuvus, siekiant juose sukelti gaisrus.

Kaip tąkart skelbė portalas LRT.lt, savaime užsidegančias siuntas siuntęs asmuo naudojosi netikra tapatybe bei nurodė adresą, kuriuo siuntų gavėjas negyvena.

LRT turimi duomenys taip pat liudija, kad to paties siuntėjo siuntų buvo ir daugiau, tik jos nebuvo siunčiamos oro paštu, todėl nekilo grėsmė aviacijai. Spėjama, kad siuntėjas už paslaugas atsiskaitė grynaisiais pinigais.