- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei šimtas ambasadorių, žurnalistų ir visuomenės veikėjų pirmadienį Jungtinių Tautų būstinėje žiūrėjo apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą „20 dienų Mariupolyje“ („20 Days in Mariupol“).
Šiame filme pasakojami trijų „The Associated Press“ žurnalistų išgyvenimai pirmosiomis šio Ukrainos uostamiesčio apgulties dienomis.
Viena iš filmo peržiūros organizatorių, Jungtinės Karalystės ambasadorė prie JT Barbara Woodward (Barbara Vudvard) nurodė, kad šis filmas yra svarbus, nes plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę pagrindiniams JT principams, tokiems kaip tarptautinė tvarka, valstybių suverenitetas ir teritorinis vientisumas.
„Norime dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą laikytis JT vertybių, todėl nusprendėme parodyti šį labai svarbų dokumentinį filmą“, – sakė ji, sveikindama auditoriją JT būstinėje Niujorke.
Šio filmo peržiūra vyko 78-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos pradžioje, likus savaitei iki pasaulio lyderių kasmetinio susitikimo. Tikimasi, kad jo metu daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos karui Ukrainoje, ypač todėl, kad tai bus pirmas kartas, kai šioje institucijoje kalbą gyvai sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„20 dienų Mariupolyje“ sukurtas iš 30 valandų filmuotos medžiagos, kurią AP videožurnalistas Mstyslavas Černovas ir jo kolegos nufilmavo pernai vasario 24-ąją prasidėjus invazijai bei Mariupolyje per apgultį.
Jame užfiksuoti mūšiai gatvėse, Mariupolio gyventojų ir medikų komandų patiriamas didžiulis krūvis, išpuoliai, per kuriuos žuvo nėščios moterys, vaikai ir kiti žmonės.
2022 metų gegužę pasibaigus apgulčiai, kai paskutiniai Ukrainos gynėjai, pasislėpę Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“ – Ukrainos pasipriešinimo simbolyje – pasidavė Rusijos pajėgoms, miestas virto griuvėsiais, o apie 25 tūkst. žmonių žuvo. Tikėtina, kad tikrasis aukų skaičius yra didesnis.
Faktais pagrįstos žurnalistikos svarba
JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) pareiškė, kad šis filmas parodo Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresijos siaubą.
„Šį vakarą susirinkome čia, kad taptume šių baisumų liudininkais ir dar kartą patvirtintume savo įsipareigojimą siekti teisingumo ir taikos“, – sakė ji.
„Turime ir toliau reikalauti, kad Rusija atsakytų už savo žiaurumus. Turime toliau remti Ukrainos žmones, kai jiems to reikia“, – nurodė L. Thomas-Greenfield.
AP daryti reportažai iš Mariupolio užsitraukė Kremliaus pasipiktinimą. Pirmosiomis apsiausties dienomis Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia JT Saugumo Taryboje melagingai pareiškė, kad nuotraukos, kuriose matyti raketų smūgio į gimdymo namus padariniai, buvo surežisuotos.
„Norėčiau, kad visa Rusijos delegacija būtų čia ir žiūrėtų šį filmą“, – sakė pirmadienį filmo peržiūroje dalyvavęs Ukrainos pasiuntinys Serhijus Kyslycia.
Anot jo, filmas toks stiprus, kad bus rodomas daugybę metų.
AP vyresnioji viceprezidentė ir vykdomoji redaktorė Julie Pace (Džuli Peis) nurodė, kad filmas liudija apie žurnalistikos galią ir poveikį, o taip pat leidžia pasauliui pamatyti Rusijos įvykdytus žiaurumus.
„Tai, kad filmas rodomas Jungtinėse Tautose, kai vyksta JT Generalinė Asamblėja, pabrėžia faktais pagrįstos žurnalistikos svarbą pasauliniu mastu“, – sakė ji.
„Labai svarbu, kad apsaugotume tiek laisvos spaudos galimybę nušviesti svarbiausias pasaulio istorijas, tiek visuomenės galimybę matyti tokius faktais pagrįstus reportažus“, – pridūrė J. Pace.
„20 dienų Mariupolyje“ pelnė „Sundance“ festivalio pasaulinį žiūrovų apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą ir keletą kitų prizų.
M. Černovas kartu su fotografu Jevhenu Maloljetka, prodiusere Vasilisa Stepanenko ir Paryžiuje dirbančia korespondente Lori Hinnant (Lori Hinant) buvo apdovanoti Pulitzerio (Pulicerio) premija už visuomeninę veiklą.
M. Černovas papasakojo, kad kaip žurnalistas kartais jaučiasi bejėgis, nes negali nieko pakeisti.
„Galiu tik užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių pamatytų tai, ką mačiau aš (...), žinotų apie tai, kas įvyko Mariupolyje, ir niekada to nepamirštų“, – sakė jis.
„Tai, kas vyko Mariupolyje, šiuo metu vyksta kituose Ukrainos miestuose ir, deja, vyks rytoj ir poryt, kol karas bus sustabdytas“, – nurodė M. Černovas.
„Frontline“ vyriausioji redaktorė ir vykdomoji prodiuserė Raney Aronson-Rath (Rein Aronson-Rat) galimybę rodyti dokumentinį filmą JT pavadino labai reikšminga. Anot jos, šis filmas ir toliau bus rodomas visame pasaulyje, kad žmonės pamatytų žiaurumus, kuriuos patyrė ukrainiečiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2025-ieji – Čiurlionio, Baroko literatūros ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai
Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vi...
-
Sausį planuojama skelbti naują konkursą į Kalbos inspekcijos vadovo pareigas
Sausį planuojama skelbti naują konkursą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigoms eiti. ...
-
Obelynės sodyboje Kūčių vakarą vyks eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės9
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje antradienio vakarą vyks penktus metus iš eilės rengiama eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės. ...
-
Mirė rašytojas ir vertėjas Četrauskas1
Eidamas 81-uosius pirmadienį mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas. ...
-
Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Dolinskui1
Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas &n...
-
Romoje netrukus prasidės šventieji Jubiliejaus metai
Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pradės 2025-uosius Šventuosius metus, atgaivindamas seną bažnytinę tradiciją, skatinančią tikinčiųjų piligrimines keliones į Romą. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdį
Gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Žagarėje vėl kvepia meduoliais: iškeptos net penkios pilys
Žagarės regioninio parko lankytojų centro meduolių pasaka nukelia atgal į praeitį, XIII amžių. Ant piliakalnių ten stūkso net penkios iš sausainių sulipdytos to amžiaus pilys. ...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Pasijuto lyg Vienoje: Mocarto orkestras pavergė žiūrovų širdis1
Šeštadienio vakarą Vilnius trumpam tapo Austrijos sostine – „Twinsbet“ arenoje savo trejų koncertų turą Lietuvoje pradėjo Vienos Mocarto orkestras, sužavėjęs žiūrovus gražiausia klasikine muzika bei istoriniais XVII a...