Lietuvių publikai jau pristatęs pagal viduramžių poeto Dantės poemą pastatytą spektaklį „Dieviškoji komedija“ režisierius E. Nekrošius pervedė per 9 pragaro ir 7 skaistyklos ratus, kol galiausiai pakvietė ir į rojų.
Nors spektaklis praėjusių metų rugsėjį jau buvo parodytas Italijoje Vicenzos „Olimpico“ teatre – seniausiame pasaulyje teatre po stogu, šiandien jis pasiekia ir Lietuvos teatro sceną.
Rojus – ir tęsinys, ir įžanga
Pasak režisieriaus, šis spektaklis – tai bandymas užbaigti visą Dantės kūrinį. „Kai kurios vietos gal pavyko, kai kurios – ne, bet galbūt ne tiek svarbu rezultatas, kiek pats darbo procesas“, – teigia E. Nekrošius.
Tuo metu Rolandas Kazlas, spektaklyje atliekantis Dantės vaidmenį, sako, kad į „Rojų“ galima žvelgti kaip į tęsinį, bet tai esą gali būti ir įžanga. „Ir visa tai, ką mes darėme galima būtų apibūdinti vienu žodžiu – kūryba. Tai yra Dantės kūryba – kaip žmogaus ir kaip poeto, tai režisieriaus kūryba Dantės temomis ir aktoriaus kūryba“, – sako aktorius, „Rojuje“ atliekantis pagrindinį, Dantės vaidmenį.
Beatričės vaidmenį įkūnijanti aktorė Ieva Triškauskaitė teigia, kad spektaklis „Rojus“ reikalauja daug ištvermės. „„Rojus“ reikalauja didelio fizinio, tiek psichologinio pasiruošimo, didelės ištvermės. Be to yra labai koncentruotas – per 1 val. 50 min. praeina visas rojus“, – teigia aktorė.
R. Kazlo teigimu, šiuo spektakliu norėta priartėti prie rojaus būsenos. „Tiesiog yra noras pagauti tai, kas nepagaunama, bendrai, kartu su žiūrovais sukurti kažkokią rojaus būseną. Juk yra tokių būsenų. Labai jų nedaug, bet mes patys jas vejame“, – tvirtina aktorius.
Scenoje vaidina vien profesionalai
Į dievišką, bet ne ką mažiau išgyvenimų reikalaujančią kelionę po rojų, režisierius išleidžia jau prieš tai „Dieviškoje komedijoje“ vaidinusius aktorius R. Kazlą ir I. Triškauskaitę, lydimus 8 jaunų aktorių choro.
„Jie visi yra jauni, labai imlūs, labai greitai pildosi. Jie mano akyse tapo profesionalais, subrendo ir dabar jau kiekvienas iš jų yra profesionalus aktorius. Tad galima nebeminėti to žodžio „studentas““, – teigia režisierius E. Nekrošius.
Gerų žodžių jam negaili ir „Rojaus“ aktoriai. Anot R. Kazlo, režisierius E. Nekrošius yra ypatingas tuo, kad kuria kūrinio esmę, o ne iliustruoja jį, nevaizduoja jo chrestomatiškai. „Todėl vien jo tas užmojis imtis tokio sunkiai apčiuopiamo kūrinio tikrai vertas pagarbos“, – teigia R. Kazlas.
Rojus Žemėje – šviesiausios gyvenimo akimirkos
Spektaklyje trečioji Dantės poemos dalis virsta fantazija apie rojų, kur režisieriaus dramaturgija tampa kupina ne pačios poezijos, o poetiškų vaizdinių, kur paaiškėja, kad tam, jog pasiektum rojų, privalai būti lengvas ir atsisakęs visko, kas žemiška.
Aktorės R. Triškauskaitės teigimu, be kita ko, spektaklyje labai svarbus bendrumo jausmas. „Rojus būtent man ir yra tai, kad tu jauti, jog nesi vienas. Tarkim, pragare ir skaistykloj tu išeini vienas, Beatričė eina pas Dantę. O rojuje, mes esame visi kartu, mes esame tie, kurie bando patekti į rojų ir labai yra svarbus tarpusavio ryšys“, – sako I. Triškauskaitė.
Tuo metu R. Kazlas teigia, kad rojus – tai šviesiausios gyvenimo akimirkos. „Aš nemanau, kad rojus, kaip daug kas įsivaizduoja, – kažkoks paplūdimys, kur skraido angelai, kažkas panašaus į Havajus. Ne. Kai prisimeni šviesiausias gyvenimo akimirkas, nors tuo metu tai atrodė kažkoks pragaras – ir kažką skaudėjo, ir vaikai trukdė dirbti, ir visokių kitokių buvo pilna rūpesčių, – bet kai praeina laikas, viskas nurimsta, pagalvoji – juk tai buvo rojaus momentas“, – sako pagrindinį vaidmenį „Rojuje“ sukūręs R. Kazlas.
E. Nekrošiaus spektaklio „Rojus“ premjera – vasario 12, 13 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Legendiniai Jaunimo teatro aktoriai grįžta į sceną vienam koncertui su Povilo Kebliko dainomis
2025 m. sausio 31 d., 18.30 val., Valstybinio jaunimo teatro scenoje suskambės legendiniai aktorių balsai. Pristatyti ilgamečio teatro muzikinės dalies vedėjo Povilo Kebliko trijų kompaktinių plokštelių rinkinio renkasi jo artimieji, bičiuliai,...
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...