- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birželio pradžioje sukaka lygiai trisdešimt metų nuo tos dienos, kai lietuvaitei Rasai Prascevičiūtei Maskvoje buvo atlikta unikali abiejų kojų replantacijos operacija. Operacija, kurios iki šiol nepakartojo absoliučiai niekas. Šiuolaikiniai mikrochirurgai teigia, kad nors medicina nuo tų laikų padarė stulbinamą pažangą, pakartoti gydytojo Ramazio Datiašvilio žygdarbio jie nesiryžtų.
Traktorine žoliapjove tėvo nupjautos, šaldyta žuvimi apdėtos ir, skubant į ligoninę pamirštos vaiko kojos... Skubus skrydis į Maskvą kariniu lėktuvu... Ir galiausiai unikali operacija, kuri, sugedus mikroskopui, vyko pusiau prieblandoje. Tai tik keletas faktų iš neįtikėtinos Rasos Prascevičiūtės gelbėjimo operacijos, kuri įvyko 1983-iųjų birželį. Nors laiko prabėgo išties nemažai, aistros nerimsta. Visagaliais vadinami šiuolaikiniai mikrochirurgai tuometę R. Datiašvilio operaciją vadina stebuklu ir... avantiūra. Visi „KK2 penktadienio" apklausti mikrochirurgai sutartinai tvirtino: jeigu nuo nelaimės būtų praėję 12 valandų (kaip buvo Rasos atveju), prisiuvinėti vaikui kojų jie nesiryžtų.
Operacijos sėkmė būtų neįsivaizduoja, nes medicina teigia, kad jau po trijų valandų prasideda negrįžtami procesai. Ir tik vienintelis R. Datiašvilis, kuris šiuo metu yra gerbiamas Amerikos chirurgas, išgirdęs „KK2 penktadienio" žurnalistų klausimą pasakė: taip, aš ir vėl operuočiau.
Jau rytoj laidoje „KK2 penktadienis" unikalus legendinės istorijos dalyvių susitikimas. Rasa Prascevičiūtė-Sept, kartu su dukrele Ilijana, į jį atvyko net iš Vokietijos. Ten Rasa dabar gyvena, turi šeimą. Tačiau šiomis dienomis baisioji vaikystės patirtis atgimė ir vėl: juk tuojau birželis, o Rasos dukrytei – lygiai tiek pat metų, kaip kad buvo Rasai, kai nutiko nelaimė.
Prieš kurį laiką savo gyvenimą Vokietijoje sukūrusi Rasa nebeturi daug sąsajų su Lietuva. Todėl šįkart į Vilnių atvykusiai Rasai teko apsistoti viešbutyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...