- "Klaipėdos" inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks mokslinė konferencija „Klaipėdos skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai“.
Tai Skulptūrų parkui skirto renginių ciklo tąsa. Ciklą pradėjo praėjusią savaitę muziejuje atidarytos ir iki spalio 22 d. veikiančios parodos „Klaipėdos skulptūrų parkas. Veidai, faktai, daiktai“ bei „Parkas. Linija“.
Pirmąją sudaro nuotraukos, kuriose atsispindi senųjų miesto kapinių vaizdai, granito simpoziumų Smiltynėje akimirkos, Skulptūrų parke vykusių iškilmių momentai, skulptorių veidai, daiktai iš simpoziumų ir kiti įdomūs eksponatai, pasakojantys Skulptūrų parko istoriją. Apsilankiusieji parodoje gali pasižiūrėti du dokumentinius filmus iš LRT aukso fondo: „14 akmenų Neptūnui“(1978) ir „Istorija rašyta plaktuku“ (1996, iš ciklo „Gyvasties tikrasis būdas“). Filmai leidžia iš arčiau pažvelgti į sovietinio laikmečio aktualijas ir pabandyti jas interpretuoti naujai.
Muziejaus pirmajame aukšte veikiančioje parodoje „Parkas. Linija“ eksponuojami Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos moksleivių grafikos darbai.
Mokslinėje konferencijoje „Klaipėdos skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai“ rugsėjo 23 d. nuo 10 val. pranešimus skaitys ir diskutuos istorikai, politikai, valdininkai, meno tyrinėtojai ir menininkai. Pirmajame posėdyje „Senosios miesto kapinės – kaip šiuolaikinis paveldas“ pasisakys dr. Vytautas Rubavičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), dr. Vytautas Čepas (Klaipėdos savivaldybė), Audronė Vyšniauskienė (Kultūros paveldo departamentas), Zita Genienė (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus), Laisvūnas Kavaliauskas (Kultūros paveldo departamentas), Edita Petrauskienė (Klaipėdos savivaldybė). Antrajame posėdyje „Skulptūrų parkas – kaip meninis ir socialinis reiškinys“ pranešimus skaitys Laimutė Norkienė (Klaipėdos savivaldybė), Vilniaus dailės akademijos atstovės Laima Kreivytė, Ramutė Rachlevičiūtė ir dr. Elona Lubytė. Sociologinės apklausos „Klaipėdos skulptūrų parko ateities vizija“ analizę pateiks Dalia Umantaitė-Vaivadienė ir Rolandas Norvaišas (Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedra). Diskusijai „Naujas požiūris į senas problemas: Klaipėdos skulptūrų parko vizija“ vadovaus Liutauras Kraniauskas (Klaipėdos universitetas).
Bus sudaryta iniciatyvinė grupė, kuri parengs konferencijos rezoliuciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Mažvydo bibliotekoje – paskutinė galimybė išvysti seniausią čia saugomą knygą „Postilė“1
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sekmadienį paskutinė galimybė pamatyti žymaus lietuvių raštijos kūrėjo, Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Trumpųjų filmų festivalyje – Kanados Pirmųjų Tautų kinas, VR filmų programa ir animacija suaugusiems
Sausio 15–21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei prie namų kino ekranų susirinkusius žiūrovus iš žiemiško snaudulio žadins ryškus trumpametražis kinas, kadangi čia vyks 18-asis Vilniaus tr...
-
Kultūros viceministre dirbs Ingrida Veliutė, kanclere – Regina Jaskelevičienė3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis į politinio pasitikėjimo komandą viceministre dirbti pakvietė menotyrininkę, paminklosaugininkę Ingridą Veliute, ministerijos kanclerės pareigas eis teisininkė Regina Jaskelevičienė. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Poetė Puišytė: skaidrinti ir gilinti
Lietuvių literatūros pasaulyje Aldonos Elenos Puišytės vardas neatsiejamas nuo kūrybos gelmės, jautrios dvasinės raiškos ir principingos gyvenimo pozicijos. Poetė, eseistė, vertėja, rezistencinio judėjimo dalyvė savo gyvenimą ir kūry...
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę2
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Žemaičių Kalvarijos kalnai: nemirštanti tradicija
Jei esi kilęs iš Žemaitijos ar bent lankęsis, buvęs joje per žmogaus laidotuves ar kitą gedulo akimirką, tikriausiai būsi girdėjęs Žemaičių Kalvarijos kalnus arba tiesiog Kalnus. Kalnai – tai senos Kristaus kančios istoriją pasakoja...
-
Lietuvos partizanų uniformos: nepriklausomybės tąsos ženklai5
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos valstybingumo simboliai buvo naikinami ir trinami iš atminties. Dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą – garbė, atsakomybė ir pasididžiavimas savo valstybe, todėl šį Lietuvos valstybės simbol...