J. Orlova: tai, ką mes čia darome šokdami, yra tikroji meilė

Lietuvos rusų dramos teatro premjeroje Romeo neišdrįs ištarti savo vardo, o Džiuljeta jo balso nepažins, kaip žymaus dramaturgo pjesėje. Williamo Shakespeare`o  tragedija „Romeo ir Džiuljeta“ pasakojama šiuolaikiniu šokiu, pantomima, kontaktine improvizacija ir kovos menais, bet tik ne žodžiais.

Pasak spektaklio režisieriaus Peterio Uray`aus, judesiais galima išreikšti viską, kas susiję su jausmais. „Jais galima labai gerai parodyti vidines būsenas ir santykius tarp herojų. Meilę sunkiau parodyti nei neapykantą, scenoje vaidinant meilę reikia kur kas labiau viską apmąstyti. Jeigu per saldu, jau nebeskanu“, – sako choreografas.

Jam antrina ir pagrindinį – Džiuljetos – vaidmenį įkūnijanti aktorė Jelena Orlova – meilę galima perteikti tik judesiu ir žodžiai čia esą nereikalingi . „Judesys šimtu procentų įtikinamesnis, nei žodis. Tai, ką mes darome čia, yra tikroji meilė, aukščiau už ją nieko negali būti“, – įsitikinusi J. Orlova.

Stato trečią kartą

Nebylią uždraustos meilės istoriją perkelti į Lietuvos sceną iš Vengrijos atvažiavęs režisierius ir choreografas P. Uray`us šią pjesę stato jau trečią kartą. „Mane stulbina, kiek daug yra pasakyta Shakespeare`o dramose, kokia daugiasluoksnė žinia slypi jo kūryboje, kiek būdų yra papasakoti tą pačią situaciją“, – sako P. Uray`us.

Judesio spektaklyje vaidmenis atlieka 20 aktorių iš Lietuvos rusų dramos teatro, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, teatro studijos „Aglija“. Didžioji dalis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursiai, iš kurių pagrindinius vaidmenis atlieka Telmanas Ragimovas ir J. Orlova.

Pastariesiems didžiulė garbė scenoje vaidinti kartu su jau žinomais ir įvertintais aktoriais – Leonardu Pabedonoscevu, Valentinu Krulikovskiu, geriausiu pagrindinio vaidmens atlikėju šiemet pripažintu ir Auksiniu scenos kryžiumi įvertinu už Auklės vaidmenį spektaklyje „Eglutė pas Ivanovus“, Lietuvos rusų dramos teatro aktoriumi Valentinu Novopolskiu.

„Dar nestačiau „Romeo ir Džiuljetos“ su tiek daug aktorių. Šįkart man buvo svarbu parodyti tą aplinką, tuos žmones, tarp kurių gyvena pagrindiniai personažiai. Nors aktoriai juda, tai yra ir teatrinės situacijos, kuriose jie turi išreikšti savo vidines būsenas ir santykius“, – teigia P. Uray`us.

Režisierius – lyg spektaklio dirigentas

Pasak spektaklyje Tebaldą vaidinančio aktoriaus L. Pabedonoscevo, režisierius dirba labai įdomiai. „Jis tiesiog apibūdina sceną. Mes prieš tai darėm daugybę pratimų kelias savaites, kad suprastume jo stilistiką, skonį. Jis yra šio spektaklio dirigentas, jis tik diriguoja, o mes išnaudojam savo protą ir fantaziją tom dalim sukurti“, – sako L. Pabedonoscevas.

Romeo vaidinantis T. Ragimovas teigia manąs, kad šį vaidmenį įkūnija pirmą ir paskutinį kartą. „Niekada negalvojau, kad mane, dėl mano savybių, galėtų išrinkti Romeo vaidmeniui, taigi labai apsidžiaugiau. Ir ne todėl, kad Romeo yra toks garsus personažas, o todėl, kad dirbsiu su tuo režisierium, kuris man labai patinka, nes vaidmuo yra didelis“, – atvirauja aktorius.

J. Orlova sako, kad šis spektaklis yra savitas, esą Lietuvai tai – savaip nauja. „Jeigu žiūrovas matys ne tik mūsų judesius, bet patirs ir jausmą, kurį norime jam perteikti, jis patirs tą patį, ką patiria žodiniuose spektakliuose“, – įsitikinus J. Orlova. Tik tai, aktorės manymu, ko gero, bus netgi tiksliau ir žiūrovą palies giliau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
    Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje

    Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...

  • Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
    Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai

    Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...

  • Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
    Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis

    Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...

  • Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
    Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos

    Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...

  • „Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
    „Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas

    Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...

  • Rašyti dviese – smagiau
    Rašyti dviese – smagiau

    Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...

  • Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
    Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą

    Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...

  • Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
    Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija

    Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...

  • Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
    Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė

    Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...

  • Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
    Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?

    20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...

Daugiau straipsnių