Čia dirbdami pamilo vienas kitą, susilaukė dukterų ir jos jau moka tvarstyti, leisti vaistus, gaivinti, nors apie medicinos studijas dar tik svajoja. Kas valdo šią šeimą?

Visą parą kartu

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) vairuotojas-paramedikas 45 metų Rytis Malašauskas ir pora metų jaunesnė jo žmona Irena, skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė, jau 20 metų kartu ne tik namuose, bet ir darbe. Dešimtmetį triūsė vienoje brigadoje, kaip bendradarbiai buvo išskirti tik trumpam.

"Mums naudingiau, kai jie kartu. Tai puikus komandinio darbo pavyzdys jaunimui", – Kauno GMPS Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė paaiškino, kodėl sutuoktinius grąžino į vieną brigadą.

Jie nesipriešino, netgi nudžiugo.

"Mums kartu dirbant beveik nereikia kalbėti, užtenka žvilgtelėti vienam į kitą, ir iš akių aišku, ką daryti. Dėl to pagalbą ligoniui suteikiame greičiau", – pripažino I.Malašauskienė.

Nors jos vyras Rytis yra šeimos galva ir užima aukštas visuomenines pareigas – vadovauja Lietuvos paramedikų asociacijai, darbe turi paklusti Irenai.

"Darbe aš esu brigados vadas, todėl Rytis turi vykdyti mano nurodymus. Taigi, manęs klauso bent darbe", – nusijuokia moteris ir priduria, kad Rytis labai prityręs ir su juo visada galima pasitarti.

R.Malašauskas Kauno GMPS pradėjo dirbti sanitaru. Vėliau baigė paramedikų kursus, o dabar jau pats dėsto Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre – moko būsimuosius paramedikus. Dabar ten studentams savo patirtį perteikia ir I.Malašauskienė.

Vienas iš trijų

I.Malašauskienei Kauno GMPS yra pirmoji darbovietė.

"Pamenu tą dieną, kai pirmąsyk pamačiau Rytį. Lipu laiptais žemyn ir matau: stovi mano svajonių vyras. O jis mato, kaip ateina  gražuolė", – rimta veido išraiška pradėjusi pasakoti atsiminimus Irena plačiai nusišypso.

Ir priduria, kad svajonių vyrui vis dėlto teko ją jaukintis, nes merginai gerbėjų netrūko.

"Prašiau Ryčio patarti, kurį iš dviejų jaunikių rinktis: vaikystės draugą ar kitą, už jį turtingesnį. Rytis nepritarė nė vienam variantui. Sako, rinkis trečią. Greitai paaiškėjo, kad jis mane įsimylėjęs", – atvirai kalba moteris.

Nuo vaikystės norėjusi tapti vaikų ligų gydytoja, bet neįstojusi į medicinos universitetą pasirinko felčerės studijas.

"Svajojau, kad dirbsiu kaime, medicinos punkte, kurio sienas išsidažysiu savo mėgstama spalva", – vėl į prisiminimus grįžta Irena.

Baigusiesiems studijas medicinos mokykloje įdarbinimo paskyrimai jau buvo panaikinti ir darbą teko susirasti pačiai. Susirado Kaune, GMPS.

Tęsia šeimos dinastiją

Rytis paramediko darbą pasirinko sekdamas savo tėvo pėdomis.

"Tėtis dirbo greitojoje, tad nuo mažų dienų žinojau, koks tai darbas. Paaugęs pradėjau dirbti savanoriu. Patiko ir kitur savęs nebemačiau", – prisiminimais pasidalijo ir R.Malašauskas.

Gali būti, kad šeimos dinastiją pratęs ir Ryčio bei Irenos dukros. Septyniolikmetė Urtė ir dviem metais jaunesnė Ugnė jau dirba savanorėmis Kauno GMPS. Merginas patraukė tėvų darbas, jų pasiaukojimas ligoniams, švietėjiška ir visuomeninė veikla.