Tikisi valstybės paramos

Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad, pernai užsakius didelės apimties miesto judumo tyrimą, surinktus milžiniškus skaičius duomenų, pasitelkdami šiuolaikines technologijas, analizavo savo sričių profesionalai.

Jie ir atsakė į klausimą, kokios transporto rūšys ateityje geriausiai leistų užtikrinti tvarų ir sklandų susisiekimą mieste. Viena iš jų – tramvajus.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad apie tai, kaip po penkerių ar dešimties metų pagerinti kauniečių gyvenimą, reikia galvoti jau dabar, tad tramvajaus atsiradimas Kaune galėtų būti viena idėjų, kaip užtikrinti sklandesnį eismą.

„Patys analizavome konkrečius miestų partnerių pavyzdžius. Brešos (Italija) ir Torunės (Lenkija) tramvajaus infrastruktūros įrengimą valstybė ir ES dengia nuo 80 iki 100 proc. Žinau, kad įrengti tramvajaus infrastruktūrą – nepigu. Kaunas galimybę įsirengti tramvajaus liniją svarstys, jeigu bus užtikrintas finansavimas iš valstybės lėšų arba sulaukta ES paramos, – taip, kaip daroma visoje Europoje“, – teigė V. Matijošaitis.

Kauno vadovas nurodė, kad, nors Breša ar Torunė yra bene perpus mažesni už Kauną miestai, tačiau tramvajų projektus esą sėkmingai vykdo nuo nulio ir mato didelę šios transporto rūšies perspektyvą. Pagrindinis jų argumentas – atlaisvinti transportu perkrautas gatves.

„Gaila, kad lig šiol valstybė su ES institucijomis šiuo klausimu nesiderėjo. Turėdami studijos pateiktus siūlymus ir miestų partnerių pavyzdžius, kalbėsimės su centrine valdžia dėl galimo ES lėšų skyrimo. Su šia Vyriausybe tikimės konstruktyvaus darbo“, – apie tai, kad naujos transporto rūšies atsiradimas Kauno eisme turėtų būti derinama ir su šalies valdžia, kalbėjo V. Matijošaitis.

240 mln. eurų – tiek kainuotų įrengti vieną tramvajaus liniją, depą Kaune.

Galimi maršrutai

Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius dėstė, kad sutartis su studijos rengėjais buvo pasirašyta 2024 vasario 28 d.

Apklausus 10 tūkst. Kauno miesto gyventojų apie jų keliavimo įpročius, parengta miesto judumo matrica.

„Dabar yra metas pradėti darbus planuojant pažangių transporto priemonių įrengimą ateityje. Viena tokių galėtų būti atliktoje studijoje minimas ir visame pasaulyje plačiai naudojamas tramvajus. Kaip pažymima studijoje, tramvajus yra patogi, greita, ekologiška transporto rūšis, kuri padidintų viešojo transporto patrauklumą, tvarumą ir skatintų gyventojų, vykstančių automobiliais, persėdimą į viešąjį transportą“, – antrino M. Matusevičius.

Studijoje vertintos keturios tramvajaus trasos. Pirmoji: Šiaurės pr., Savanorių pr., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Jonavos žiedinė sankryža.

Antroji: Šiaurės pr., Savanorių pr., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Jonavos žiedinė sankryža, Šv. Gertrūdos g., E. Ožeškienės g., K. Donelaičio g., Vytauto pr. iki Geležinkelio stoties.

Trečioji: Šiaurės pr., Pramonės pr., K. Baršausko g., Tunelio g., Vytauto pr., K. Donelaičio g., E. Ožeškienės g., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g. iki Jonavos žiedo.

Ketvirtoji: Šiaurės pr., Pramonės pr., K. Baršausko g., Tunelio g., Karaliaus Mindaugo g., Birštono g., Gimnazijos g., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g. iki Jonavos žiedo.

„Atsižvelgiant į surinktus duomenis ir įvertinus esamą gatvių infrastruktūrą, kaip pavyzdys parinkta ketvirtoji tramvajaus trasa, pateikta preliminari jos įrengimo kaina, darbų grafikas. Studijos rengėjai paskaičiavo, kad įrengti liniją, įskaitant depą, inžinerinę infrastruktūrą, bėgius, transporto priemonių įsigijimą, kainuotų apie 240 mln. eurų. Jeigu planas įgyvendinti būtų pradėtas dabar, tramvajus galėtų pradėti funkcionuoti 2032 m.“, – galimas įrengimo sumas ir terminus įvardijo Transporto skyriaus vedėjas.

Finansavimo galimybės

M. Matusevičius pateikė detalesnių pavydžių, iš kokių šaltinių kituose Europos miestuose buvo įrengtas tramvajus, jo linijos, depai.

Torunėje (Lenkija) 80 proc. sumos dengia EUCF (Galimybės Europos miestams programa), Brešos mieste (Italija) visą sumą infrastruktūrai skiria valstybė, Erfurte (Vokietija) 75 proc. sumos skiria valstybė, Taline (Estija) pasirinktas dalinis finansavimas, kai 58 proc. skiriama iš vadinamojo ekonomikos gaivinimo (RRF) fondo.

„Planuojant galimas trasas įvertinta esama gatvių infrastruktūra ir transporto srautai. Įrengus tramvajaus liniją sumažėtų bendra automobilių rida tinkle (iki 10,8 mln. km per metus). Tai lemtų metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo Kauno transporte sumažėjimą 1,3 proc., energijos suvartojimo sumažėjimą 1,4 proc.“, – kaip tramvajus Kaune mažintų taršą, nurodė M. Matusevičius.

Jis pridūrė, kad dėl automobilizacijos lygio ir taršių transporto priemonių ridos sumažėjimo transportas Kauno mieste sunaudotų 13,5 GWh mažiau energijos per metus (arba 1,4 proc. mažiau) ir išmestų 2 435 t CO2 mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus (arba 1,3 proc. mažiau).