Kam rūpi senolis ant Laisvės alėjos suolelio?

Prieš dešimt dienų nakvynės namus Kaune, R.Kalantos g., palikęs senolis tvirtina norintis į senelių namus. Jis laikinai glaudėsi ant Laisvės alėjos suolelio.

Nakvojo lauke

Ant suolelio prieš Centrinį knygyną susikūprinęs senolis šiandien remontavo sulūžusius vaikiško vežimėlio ratus.

„Antanas Jonas Jackus. Gimiau 1934 metais gruodžio 10 dieną“, – neužsikirsdamas išpyškino jis.

Kiek lėčiau vyras papasakojo, kaip atsidūrė gatvėje. „Išėjau iš nakvynės namų ir nebegrįšiu. Ten girtuokliauja. Atsibodo. Parsinešu duonos – atima“, – apie motyvus, nubloškusius jį į Kauno širdį, dėstė A.J.Jackus.

Vielos atliekomis ir suraišiotais virvių galais senolis įnirtingai mėgino pritaisyti nulūžusius, greičiausiai kieno nors išmesto vaikiško vežimėlio ratus.

Sukdamas vielą senolis kartojo: „Ratukai gerai sukasi“. Visa jo užgyventa manta tilpo į keletą polietileno maišų. Šalia stovėjo dėžė daiktams.

Savo kuklų kraitį 82-ejų senolis vežiojasi tuo pačiu po kiekvieno pervežimo sulūžtančiu vaikišku vežimėliu.

„Lauke“, – lakoniškai atkirto A.J.Jackus, paklaustas, kur nakvoja ir nakvos.

„Ne toks jau dievo avinėlis“

Nakvynės namų direktorės pareigas einanti Virginija Vasiliauskienė neskubėjo gilintis į situaciją. Moteris sakė negalinti kalbėti be Kauno miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus leidimo, be to, šiandien esanti ganėtinai užimta. 

Gal ir ne nakvynės namų vadovės reikalas rūpintis juos palikusiu senoliu. Tačiau A.J.Jackus labai paprastai atsakė, ko norėtų: „Norėčiau į senelių namus“.

Vėliau V,Vasiliauskienė patvirtino, kad senolis tikrai nakvynės namų klientas. „Jis pateko pas mus iš ligoninės 2015 metų sausį. Anksčiau gyveno su sugyventine, tačiau po jos mirties butas atiteko sugyventinės vaikams. Ryšių su sugyventinės vaikais A.J.Jackus nepalaikė. Kažkiek, matyt, gyveno kaip benamis, kol pateko į ligoninę", – žinomus senolio gyvenimo vingius išdėstė V.Vasiliauskienė.

Nakvynės namų vadovė atskleidė, kad garbaus amžiaus vyras ne toks jau dievo avinėlis, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. „ Ankstesnė socialinė darbuotoja perspėjo, kad žmogus kaprizingas, arogantiškas ir maištaujantis", – tvirtino V.Vasiliauskienė.

Nakvynės namų vadovė pasakojo, kad senolis apsigyveno nakvynės namuose visiškai tuščiomis kišenėmis. Pirmą mėnesį darbuotojai iš namų jam nešdavo maistą, gelbėjo, kaip galėjo.

„Patariau parašyti prašymą ilgalaikei globai. Jis parašė, tačiau pas gydytojus atsisakė eiti. Jam tikrai priklausytų gyventi senelių namuose, tačiau jis pats dėl šios galimybės nedėjo jokių pastangų", – teigė V.Vasiliauskienė.

Jos teigimu, senolis atsisakė mokėti už jam suteiktas paslaugas nakvynės namuose. Direktorės skaičiavimu, per mėnesį jam tektų pakloti apie 37 eurus. Jo pensija siekia 108 eurus. Tačiau senolis nenorėjo skirtis su valstybės jam duodamais pinigėliais.

Nakvynės namų administracija pasiūlė A.J.Jackui apsigyventi ten, kur nereikia mokėti. „Jis nakvodavo, tačiau nenorėjo ten gyventi. Skundėsi ir jis, ir kiti ten gyvenantys vyrai dėl senolio nevalyvumo", – pasakojo V.Vasiliauskienė.

Dideliu girtuokliu A.J.Jackos nelaiko, tačiau pastebėjo, kad pasiūlius neatsisakydavo išlenkti taurelės. 

Direktorė prasitarė, kad senolis užsirūstino sužinojęs, kad ir jo geidžiamuose senelių namuose iš šalpos pensijos būtų atskaičiuota 80 proc. „Sunku padėti žmogui, kai jis nenori pats sau padėti", – įsitikinusi pašnekovė.

Sutiko su išlygomis

Penktadienio popietę A.J.Jackus jau buvo susiremontavęs vežimėlį. „Antanai, gal pasidėk tą peiliuką“, – paprašė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas. Abu šnekučiavosi gerą pusvalandį.

„Senolis bus nuvežtas į ligoninę, apžiūrės gydytojai, o pirmadienį sutvarkysime dokumentus ir apgyvendinsime Panemunės senelių namuose“, – skubiai suorganizuotą pagalbą išdėstė S.Šliažas. Tačiau A.J.Jackus apvertė viską aukštyn kojom. Vyras pareiškė, kad šiandien niekur nevažiuos. 

Seniokas metė savo kruopščiai dėliotą mantą ir pasileido per Laisvės al. S.Šliažas pasileido paskui. Greitosios pagalbos ekipažas ėmėsi savo veiksmų, tačiau A.J.Jackus atkakliai priešinosi.

Vis dėlto stebuklas įvyko. Administracijos direktoriaus pavaduotojo draugiškumas, medikų profesionalumas ir pasiūlymas nakvoti ligoninės palatoje suminkštino A.J.Jackaus užsispyrimą. Senolis sutiko lipti į greitosios automobilį tik gavęs S.Šliažo pažadą, kad pirmadienį bus pradėti tvarkyti dokumentai dėl jo apgyvendinimo senelių namuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai portretas
pasitycioimas is visu senu zmoniu gyvenanciu savo saly kurkomunizmas isverte /kailinius/ nes jiems tai naudingiau....

na va

na va portretas
jau ne pirmas atvejis, kai nakvynės namų gyventojai skundžiasi ir bėga iš nakvynės namų. Kad ten girtaujama pripažįsta ir direktorė teigdama, kad pasiųlius taurelę, senolis jos neatsisakydavo. Gal geriau susirūpina nakvynės namais, bet nekaltina senolio

Ir dar

Ir dar  portretas
Idomu kokias pensijas gaus dabartiniai dirbantieji ir didesne dali gaunantis vokeliuose.O tokiu tikrai apie 90 procentu.nesusirupina kaip reikes isgyvengti senatveje.pakui dejuos ,kad nepragyvena.O darbdaviam rupi tik njie patys sau.Kraunasi milijonus ,nes vokeliu pinigeliam nereikia moketi mokesciu.Oi tokiu daug,tik turetu isisukti mokesciu inspekcija ir pakratyti .MANAU.
VISI KOMENTARAI 26

Galerijos

Daugiau straipsnių