Veiklų mozaika

Ją 1903 m. vasario 4 d. įsigijo dvarininkai Konradas Gucas ir Vladislovas Malinovskis. 1904 m. ten buvo pastatytas dviejų aukštų mūrinis namas, kuris 1909 m. jau priklausė Efroimui Jodidio. Pastato antrajame aukšte buvo trylikos kambarių viešbutis, pirmajame – Dovydo Rozmarino dešrų ir mėsos, taip pat Abromo Cenciperio, Izraelio Segalio krautuvės. Pirmajame aukšte taip pat buvo namų savininko keturių kambarių butas (vėliau ten įkurta ir jo krautuvė), antrajame aukšte – V. Liurje ir F. Rapoporto butai. Kieme dar buvo vieno aukšto mūrinis namas, kuriame gyveno V. Rubinštein ir kiemsargis ir dar vienas dviejų aukštų namas (Žinios apie E. Jodidio nekilnojamąjį turtą Nikolajaus pr. 60. 1909 12 04. Kauno regioninis valstybės archyvas (toliau – KRVA) f. 214, ap. 1, b. 3703, l. 19–20).

1922 m., dar prieš pristatant trečią aukštą, namo antrame aukšte buvo įsikūręs Lietuvos tarptautinis bankas, vėliau perkeltas į namus kitoje Laisvės alėjos pusėje.

1923–1924 m. ant dviejų aukštų mūrinio namo pristatytas trečias aukštas. Buvo planuojama, kad šio namo pirmajame aukšte įsikurs IX Paramos krautuvė (Lietuvos žinios, 1923, spalio 10, p. 3). 1925 m. jau minimas trijų aukštų mūrinis gyvenamasis namas su mezoninu Laisvės al. 60 ir trijų aukštų gyvenamas namas su rūsiu sklypo kieme (ten buvo dar vienas vieno aukšto mūrinis namas ir medinis sandėlis).

Mūrinio trijų aukštų namo prie Laisvės alėjos antrajame aukšte 1925 m. buvo apdraudimo draugijos „Lietuva“ kontora ir butas (dešimt kambarių antrame aukšte ir vienas kambarys mezonine), o trečiajame aukšte Estų atstovybės butas (septyni kambariai). Šio namo pirmajame aukšte buvo E. Jodidio, inžinieriaus Jurgio Iljino, Dovydo Rozmarino krautuvės. Pastato trečiajame aukšte taip pat buvo jo savininkų Julijos Jugės ir E. Jodidio keturių kambarių butas (J. Jugės ir E. Jodidio raštas Kauno m. įkainojimo komisijai apie nekilnojamąjį turtą Laisvės al. 60. 1925 09 14. KRVA, f. 214, ap. 1, b. 3703, l. 26).

„Varpo“ bendrovės spaustuvė po sprogimo. Iš kairės į dešinę: Justas Paleckis, Felicija Bortkevičienė, „Varpo“ spaustuvės vedėjas Ignas Jasiūnas. 1927 03 10. /  MLLM GEK 21042.

Pasikėsinimas į spaudą

Mūriniame pastate kieme (iš pradžių dviejų aukštų, statytame 1914 m., vėliau – trijų aukštų) 1920–1928 m. veikė AB „Varpas“ spaustuvė. 1927 m. kovo 10 d. anksti ryte „Varpo“ bendrovės pastate nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Tai buvo pasikėsinimas prieš laisvąją spaudą, įvykdytas nenustatytų piktavalių.

Sprogimo būta didelio, jo metu visiškai sugriauti du namo aukštai, kur buvo „Varpo“ spaustuvės mašinų skyrius, rinkykla ir linotipų skyrius, sugadintos spaustuvės mašinos, sunaikinti spaustuvės šriftai ir surinkta „Lietuvos žinių“, „Lietuvos ūkininko“, „Mokyklos ir gyvenimo“, „Naujo žodžio“ numerių medžiaga (čia taip pat buvo spausdinami žurnalai „Jaunimas“, „Talka“, „Medicina“). Nuo sprogimo nukentėjo ir trečiame aukšte buvusios redakcijų patalpos ir Felicijos Bortkevičienės butas (išbiro langai, iš lovos buvo išverstas redakcijos patalpose nakvojęs tuo metu dar studentas B. Paramskas). Šiame pastate taip pat buvo valstiečių liaudininkų partijos centro komiteto patalpos. Stiklai išbiro ir pastate prie Laisvės alėjos, kur buvo įsikūrusios Estų atstovybė ir draudimo bendrovė „Lietuva“ („Pasikėsinimas ant Valstiečių Liaudininkų Sąjungos Centro. Susprogdinta „Varpo“ B-vės spaustuvė“, Lietuvos žinios, 1927, kovo 11, p. 1).

Po pasikėsinimo buvo renkami pinigai „Varpo“ bendrovės spaustuvei Laisvės al. 60 kieme atstatyti, padidintas bendrovės įstatinis kapitalas („Akcinės „Varpo“ bendrovės pranešimas“, Lietuvos žinios, 1927, kovo 25, p. 3). Paramą po sprogimo nukentėjusiai „Varpo“ bendrovei pasiūlė G. Lano ir F. Solovskienės spaustuvė (Maironio g. 10–12), kur buvo išspausdinti keli „Lietuvos žinių“ numeriai, o nuo 1927 m. balandžio 26 d. „Lietuvos žinios“ vėl buvo spausdinamos Laisvės al. 60.

Spaustuvė veikė sunkiomis sąlygomis, vykstant remontui, rinkykla buvo susikimšusi viename kambarėlyje, suremontuota spausdinimo mašina laikinai buvo pastatyta palapinėje, o dar vieną nepataisomai sugadintą spausdinimo mašiną teko išmesti („Savo spaustuvei sugrįžus“, Lietuvos žinios, 1927, bal. 26, p. 2). Nuspręsta, kad bendrovė turi išsikelti į naujas patalpas. 1928 m. pradžioje „Varpo“ bendrovės reikmėms buvo įsigytas bankrutavusio tabako fabriko „Laferme“ pastatas Gedimino g. 38 (dabar Gedimino g. 46). Jis buvo rekonstruojamas, pritaikant pastatą spaustuvei, vidaus rekonstrukcija patikėta architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui. Jau 1928 m. ten veikė „Varpo“ bendrovės spaustuvė, įsikūrė valstiečių liaudininkų leidinių redakcijos. O iš apgadintų pastatų Laisvės al. 60 „Varpo“ bendrovė galutinai išsikėlė 1928 m. spalio 1 d.

J. Zalenso skulptūra „Kiaulė taupyklė“. / Nuotrauka iš: Lietuvos akcinis inovacinis bankas. Kauno filialas, 1990–1995, [Vilnius : Lietuvos akcinis inovacinis bankas, 1995].

Marga gyventojų bendruomenė

Išsikėlus ne tik „Varpo“ bendrovei, bet ir kai kuriems kitiems nuomininkams, daliai patalpų buvo surasti laikini nuomininkai, o pastatas kieme kurį laiką buvo laikomos tuščias. Dar neišsikėlus „Varpo“ bendrovei, jame pradėtas kapitalinis remontas, kuris užsitęsė iki pat 1929 m. Kapitalinis remontas iki 1928 m. rugsėjo mėn. atliktas ir pastate prie Laisvės alėjos. Vietoj apdraudimo bendrovės „Lietuva“ jame apsigyveno gydytojas Mozė Bermanas ir verslininkas Baronas, o vietoj Estų pasiuntinybės – namo savininkas E. Jodidio ir pirklys Bencijonas Surdutavičius (beje, 1924 m. išrinktas į Kauno miesto tarybą nuo Suvienyto žydų sąrašo). 1929 m. naujai perstatytas ir namas Laisvės al. 60 kieme. Ten persikėlė ir E. Jodidio su šeima.

E. Jodidio buvo įsigijęs ir kitus namus Berlyne, gyvendavo tai Kaune, tai Berlyne, į savo namus Kaune, pasak slapyvardžiu „Šėtonas“ pasirašiusio „Sekmadienio“ laikraščio autoriaus, sugrįždavo tik dėl namo remonto, kuris kartais apsiribodavo durų perdažymu (Sekmadienis, 1928, rugs. 23, p. 5). Efroimo žmona Julija (Juges) mirė 1937 06 05, name Laisvės al. 60 dar gyveno E. Jodidio sūnus su žmona D. Bliumšteinaite-Černiauskiene-Jodidiene.

Pagal 1938 m. E. Jodidio pareiškimą mokesčių inspekcijai (automatiškai surašytą savo ir mirusios žmonos vardu) dėl nekilnojamojo turto Laisvės al. 60, mūriniame trijų aukštų name prie Laisvės al. buvo septyni butai, mūriniame trijų aukštų name valdos kieme – šeši butai.

Paramą po sprogimo nukentėjusiai „Varpo“ bendrovei pasiūlė G. Lano ir F. Solovskienės spaustuvė.

Tuo metu Laisvės al. 60 buvo įsikūrę E. Jodidio, D. Černiauskienė-Jodidienė, dr. A. Garmus, Antanas Butkevičius, parduotuvės ir dirbtuvių „Rankdarbiai“ Laisvės al. 58 savininkė Gerša Riskinaitė, Vaclovas Kučinskis (Laisvės al. 60 kurį laiką buvo jo batų dirbtuvė), D. Rozmarinas (dešrų ir mėsos prekyba), Vincas Liaugodis (maisto produktų prekyba), Dovydas Palevskis, buhalteris Ovsiejus Segelmanas, M. Veimeris, M. Jodidio ir kt.

Spurgos ir pinigai

Po nacionalizacijos Stalino pr. 60 (buvusiame Laisvės al. 60) veikė „Mados“ dirbtuvių artelė, nuo 1951 m. pastatas perduotas Valgyklų trestui.

Nuo 1975 m. Laisvės al. 84 (buvusiame Laisvės al. 60) veikia legendinė kavinė „Spurginė“. Ši kavinė įrengta pagal „Komprojekto“ architektės (tuo metu dar studentės) Rymantės Gudienės projektą, odos pano sukūrė dailininkas Vladas Kisliukas. Kavinės interjeras, jos darbuotojos, meniu – tarsi užkonservuota laiko, nekinta jau daug dešimtmečių. Kavinę puošia du odos pano ant sienų, kabamosios medinės laiptuotos lubos, veidrodinė siena, baro kėdės, grindų plytelės.

„Spurginė“ patraukia lankytojus pastovumu ir nuo aštuntojo dešimtmečio išlikusia autentika, ji lankoma ir kaip ekskursijų objektas. Išlikę ir daugiau pastato Laisvės al. 84 detalių (mozaikinio betono laiptai su piešiniu ir metaliniais turėklais, mediniu profiliuotu porankiu namo laiptinėje). Pastatas su jo vertingosiomis savybėmis, visų pirma „Spurginės“ interjeru, 2014 m. įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą (Nr. 38399).

1993 m. gegužės 17 d. centrinės privatizavimo komisijos nutarimu pastate Laisvės al. 84 b (buvusiame Laisvės al. 60, kieme) buvo leista įsikurti Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialui (tuo metu nuo 1988 m. Kaune veikusio banko centrinė būstinė jau buvo perkelta į Vilnių, o Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialas planavo pasistatyti kitus rūmus, kurie ir buvo pastatyti 1994–1995 m., bet po banko bankroto 1997 m. perduoti Vyriausiajam policijos komisariatui, o šiuo metu pastate Spaustuvininkų g. 7 įsikūrusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apygarda).

Banko pastatas Laisvės al. 84 B. / Nuotrauka iš: Vilnius: Lietuvos akcinis inovacinis bankas. Kauno filialas, 1990 – 1995, [Lietuvos akcinis inovacinis bankas, 1995].

J. Zalenso palikimas

Pastate Laisvės al. 84 b Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialas veikė iki 1997 m., kai galutinai nuspręsta 1995 m. bankrutavusio banko filialą likviduoti. Pastato Laisvės al. 84 b fasadą puošė skulptūrinė kompozicija-fontanėlis „Aitvarai“, sukurta 1994 m. Lietuvos akcinio inovacinio banko užsakymu. Kompozicijos autorius – skulptorius Jūratis Zalensas, kurio skulptūra-fontanas „Laimės šulinys“ ir skulptūra „Dresiruoti gyvulėliai“ puošia Kauno Rotušės aikštę, dar viena jo skulptūra pastatyta vidiniame restorano „Le Garden“ kiemelyje.

Lietuvos akciniam inovaciniam bankui J. Zalensas 1994 m. sukūrė dar vieną skulptūrą – „Kiaulė taupyklė“, stovėjusią pastato viduje, kai ten veikė bankas (Kauno dailininkai: pėdsakai laike, [sud. Dalia Draugėlienė], Kaunas: Kauno dailininkų paramos fondas, 2003, p. 532–533; Lietuvos akcinis inovacinis bankas: Kauno filialas, 1990–1995, Vilnius: Lietuvos akcinis inovacinis bankas, 1995, p. 6).

J. Zalensas apie skulptūros „Kiaulė taupyklė“ sukūrimo istoriją papasakojo žurnalistui, rašytojui Laimonui Iniui. Menininkas juokaudamas sakė, kad būtent jis kaltas dėl banko bankroto, nes su savo skulptūra iškrėtęs bankui kiaulystę. Skulptoriui atrodė, kad būtent kiaulė taupyklė gali būti banko ir bankininkų simboliu. Ant didelio seifo paauksuotomis rankenomis jis uždėjo kiaulaitę su sparnais ir su skyle nugaroje pinigams kišti (Laimonas Inis, „Kauno dailininkas bankui pakišo kiaulę“, Laikinoji sostinė, 1998, lapkr. 21, p. 10).

Banko simbolis skulptūra „Kiaulė taupyklė“ pastate Laisvės al. 84 b neišliko. Skulptūrinė kompozicija-fontanėlis „Aitvarai“ išliko iki šių dienų ir puošia jau rekonstruotą pastatą.

Lietuvos akcinis inovacinis bankas bankrutavo 1995 m., o 1997 m. jo prievoles perėmė valstybė, įsteigusi AB „Turto bankas“. Pastate Laisvės al. 84 b planuota įkurti Turto banko Kauno agentūrą, bet to atsisakyta ir 1998 m. jame veikė Taupomasis bankas. Šiam bankui palikus pastatą, jis buvo apleistas.

(Iš kairės) Dina Bliumšteinaitė Černiauskienė-Jodidienė, Julija Juges Levinaitė Jodidio, Efroimas Jodidio, Vulfas Lurje. / KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1191; KRVA, f. 66, ap. 1, b. 8595; KRVA, f. 66, ap. 1, b. 8594; KRVA, f. 66, ap. 1, b. 3347.

Sujungė praeitį ir ateitį

Dabar Laisvės al. 84 b (buvusiose Laisvės al. 60 pastato kieme esančiose patalpose) įsikūręs biurų pastatas „Happspace bankas“ ir kavinė-baras „Holas“.

Pastatas pritaikytas biurams 2017 m. Ši rekonstrukcija, pasak žurnalisto Eriko Ovčarenkos, kalbinusio vieną rekonstrukcijos darbų vadovų, verslininką Algirdą Pukį (iš UAB „Augenta“, direktorius Eugenijus Masionis, darbus taip pat vykdė UAB „Idėjų parkas“, įmonė „Vikis“, direktorius Arvydas Liubinas, UAB „Girios medis“, vadovas Bronius Adomėnas) ir „Happspace“ vadovę Astą Barišauskaitę, truko dešimt mėnesių ir kainavo apie 1 mln. eurų. Architektas Gintaras Antanas Kubilius informaciją apie čia buvusį pastatą gavo ne tik iš paveldosaugos specialistų, bet ir iš name ilgai gyvenusio rašytojo, žurnalisto Marko Zingerio (1947–2023). Rašytojas čia gyveno XX . 6–7 dešimtmetyje su tėvu, tuo metu Kauno 8-osios vakarinės pamaininės mokyklos direktoriumi Mykolu Zingeriu, mama medike ir broliu Emanueliu.

Verslininkai, įkūrę šiame pastate „Happspace banką“, teigė norėję išsaugoti autentikos elementus, sujungti praeitį ir ateitį. Pasak „Happspace“ vadovės A. Barišauskaitės, yra išsaugotos tokios senosios pastato detalės kaip fasado granitas, autentiški turėklai, marmuro kolonos viduje. Restauruotos marmuro grindys ir kolonos, raudonų plytų elementai laiptinėje.

Šios rekonstrukcijos autorius architektas Gintaras Antanas Kubilius iš tikrųjų pasistengė, kad pastato erdvėse būtų išsaugota keletas praeities akcentų, atkurtų moderniomis medžiagomis, taip pat keliose sienose atidengtas autentiškas plytų mūras, kai kur paliktos autentiškos medinės grindys. Bet dalies autentikos atsisakyta sąmoningai. Pasak architekto, dėl pastato susidėvėjimo, jo apleistumo (jis ilgai stovėjo išdaužtais langais, nešildomas) daug ką reikėjo keisti, vyko daug griovimo darbų.

Įmonės „Augenta“ direktoriaus E. Masionio liudijimu, darbai buvo pradėti nuo griovimo ir pastato valymo darbų: išimti langai, išgriautos sienos, grindys, išvežti seni buvusio banko baldai ir lentynos. Didžiausias iššūkis, pasak E. Masionio, buvo išgriauti tame pastate buvusį seifą. Teko ilgai pavargti, kol jį pašalino. Jis tikriausiai buvo likęs iš čia trumpai veikusio banko, bet galėjo būti ir iš akcinės bendrovės „Varpas“ laikų.

Kiemo paradinis fasadas restauruotas taip, kaip jis atrodė pastate įsikūrus bankui, pakeista tik fasado spalva. UAB „Girios medis“ prie objekto „Happspace“ realizavimo prisidėjo montuodama sienose medines plokštes, kurios atitinka aukštus garso izoliacijos reikalavimus. Darbai atlikti kiekvieno kabineto sieną išklijuojant akustine vata ir dengiant ją dekoratyvine medžio masyvo plokšte. Įmonės vadovas Bronius Adomėnas sako, kad šis sprendimas buvo pasiūlytas architekto (Erikas Ovčarenko, „Milijoną investavę Kauno verslininkai klientus vilios nemokama kava“, prieiga internete  https://www.15min.lt/verslas/naujiena/nt-ir-interjeras/nekilnojamasis-turtas/milijona-investave-kauno-verslininkai-klientus-vilios-nemokama-kava-973-869834?utm_medium=copied; „Happspace – modernus biuras jungiantis praeitį ir ateitį“, prieiga internete https://structum.lt/happspace-modernus-biuras-jungiantis-praeiti-ir-ateiti/).

Kavinė-baras „Holas“ pastato pirmame aukšte atidaryta 2018 m. „Holo“ steigėjais buvo už kavinės „Kultūra“ ir baro „Kamerinis“ vairų stovinčios seserys Nomeda ir Beata Kondratenkaitės ir virtuvės šefas Danas Stabačinskas („Tęsia kauniečių pamėgtų kavinių istoriją: „Happspace Banke“ – jau trečia“, prieiga internete https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/03/09/foto/tesia-kaunieciu-pamegtu-kaviniu-istorija-happspace-banke-jau-trecia/). Šiuo metu biurų pastatą „Happspace bankas“ yra įsigijusi „Workland“ grupė, netoliese turinti ir kitą biurų pastatą.