– Kaip ki­lo idė­ja kur­ti apa­ti­nius dra­bu­žė­liais? Ar daž­nai su­si­dur­da­vai su pro­ble­ma iš­si­rink­ti sau tin­kan­čius?

– Kai už­si­ma­niau gra­žaus, bet kar­tu ir ne itin bran­gaus lie­me­nė­lių be pa­kie­ti­ni­mų („bra­let­te“ ti­po) komp­lek­tė­lio, už­si­sa­kiau ke­le­tą gro­žy­bių iš in­ter­ne­to, ta­čiau lauk­ti jų te­ko ke­le­tą mė­ne­sių. Be­lauk­da­ma nu­spren­džiau, kad rei­kia kaž­ką su­kur­ti pa­čiai. Esu la­bai di­de­lė „You­tu­be“ mo­ko­mo­sios me­džia­gos (tu­to­ria­lų) ger­bė­ja, tad nu­spren­džiau pa­si­mo­ky­ti apa­ti­nių kū­ri­mo pa­slap­čių iš jų. Pa­ma­čiau, kad vis­kas la­bai pa­pras­tai ir pa­ti ki­bau į dar­bą. Pir­muo­sius apa­ti­nius pa­siu­vau maž­daug lapk­ri­čio mė­ne­sį ir iš­kart ga­vau ne­ma­žai už­sa­ky­mų iš pa­žįs­ta­mų Ka­lė­dų do­va­noms. Tuo­met at­ke­lia­vo ir ma­no už­sa­ky­tie­ji dra­bu­žė­liai iš in­ter­ne­to, ta­čiau pa­ma­čiu­si jų ko­ky­bę su­pra­tau, kad jie to­li gra­žu ne­pri­lygs­ta ran­kų dar­bui.

– Ar daž­nai apa­ti­nius dra­bu­žė­lius vai­ki­nai už­sa­ko sa­vo drau­gėms?

– Tik­rai taip! Vai­ki­nai sa­vo mer­gi­noms šias do­va­nė­les už­sa­ko ne­tgi daž­niau nei pa­čios pa­ne­lės. Yra to­kių, ku­rie per­ka iš ma­nęs jau ne pir­mą ir ne ant­rą komp­lek­tą, tad džiau­giuo­si, kad ma­no dar­bai žmo­nėms pa­tin­ka. Juk iš tie­sų tai do­va­na ne tik pa­ne­lei, bet ir pa­čiam vai­ki­nui.

– Pra­ban­gūs ran­kų dar­bo apa­ti­niai, pa­siū­ti pa­gal in­di­vi­dua­lius mat­me­nis, – tai skam­ba kaip sun­kiai įper­ka­mas ma­lo­nu­mas. Ar ta­vo kū­ri­niai įkan­da­mi tik pa­si­tu­rin­tie­siems?

– Ma­nau, pa­ly­gin­ti su ki­tų di­zai­ne­rių ran­kų dar­bo apa­ti­niais dra­bu­žė­liais, ma­no kū­ri­nių kai­na tik­rai ne­si­kan­džio­ja.

– Ar ta­vo kur­tiems dra­bu­žiams rei­kia daug prie­žiū­ros? Ko­kios?

– Ma­ne pa­čią ma­ma yra iš­mo­kiu­si, o aš vis pri­me­nu ki­tiems, kad apa­ti­niai skal­bia­mi su­dė­jus į at­ski­rą mai­še­lį jiems pri­tai­ky­tu re­ži­mu ar­ba ge­riau­siai – ran­ko­mis, o ne kar­tu su vi­sais ki­tais skal­bi­niais. Juk plo­nes­niam apa­ti­nių dra­bu­žių au­di­niui rei­kia ir tin­ka­mos, švel­nes­nės, prie­žiū­ros.

– Ko­kias me­džia­gas nau­do­ji sa­vo ku­ria­miems apa­ti­niams dra­bu­žiams?

– Sten­giuo­si nau­do­ti kuo įdo­mes­nes, įvai­res­nes me­džia­gas. Apsk­ri­tai sten­giuo­si kur­ti kiek­vie­ną komp­lek­tą vis skir­tin­gą, nes taip įdo­miau ir man pa­čiai, o ir klien­tėms ma­lo­nu ži­no­ti, kad tu­ri tik­rai uni­ka­lų dra­bu­žį. Da­bar, kai jau­čiuo­si jau įgi­ju­si ne­ma­žai siu­vi­mo pa­tir­ties, pra­dė­jau kur­ti iš šil­ko, ku­riam siu­vant rei­kia skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį.

– Kiek už­trun­ki siū­da­ma vie­ną apa­ti­nių komp­lek­tė­lį?

– Kur­da­ma pir­muo­sius dar­bus už­truk­da­vau vi­są die­ną, kad pa­siū­čiau vie­ną lie­me­nė­lę be pa­kie­ti­ni­mo, o da­bar vi­są komp­lek­tu­ką pa­siu­vu per še­šias va­lan­das. Ti­kiuo­si, kad atei­ty­je šis lai­kas su­trum­pės dar bent du­kart. Ma­nau, vis­kas pri­klau­so nuo pra­kti­kos ir, ži­no­ma, nuo tu­ri­mų tech­no­lo­gi­jų, nes bū­tent apa­ti­niams nau­do­ja­ma dau­giau­sia įvai­rių siu­vi­mo ma­ši­nų dėl itin skir­tin­gų jiems nau­do­ja­mų me­džia­gų.

– Kol kas siu­vi tik lie­me­nė­les ir kel­nai­tes. Gal­būt atei­ty­je bus dau­giau pa­si­rin­ki­mo, pa­vyz­džiui, nak­ti­nu­kų, cha­la­tė­lių, kor­se­tų? Gal­būt kur­si ne tik apa­ti­nius dra­bu­žius?

– Va­sa­ros se­zo­nui pla­nuo­ju siū­ti mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­lius su lie­me­nė­lė­mis be pa­kie­ti­ni­mo („bra­let­te“ ti­po), tu­riu idė­jų ir nak­ti­nu­kams, cha­la­tė­liams. Vir­šu­ti­nių dra­bu­žių idė­jų taip pat tu­riu, tad tik­rai įma­no­ma, kad atei­ty­je im­siu kur­ti ir juos.