Tirpstant paskutinėms metų dienoms, laikas atsigręžti – kokie šie besibaigiantys metai buvo Lietuvos ekonomikai, verslui, pramonei? Ką pavyko pasiekti ir kas pasisekė mažiau.
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas po trijų mėnesių kilimo smuko 0,1 punktu iki 47,8 punkto, penktadienį pranešė indeksą sudaranti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Lietuvos pramonės produkcijos vertė per 10 mėnesių išaugo 2,4 proc. iki 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Seimas ketvirtadienį nusprendė svarstyti, ar į nacionalinę teisę perkelti europinius tikslus ir priemones, kaip skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vartojimą bei atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą.
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjus 2,3 proc., ekonomistai bei verslo atstovai sako, jog tai rodo šalies ekonomikos atsigavimą.
Lietuvos pramonės produkcijos vertė sausį–liepą, palyginti su tuo pačiu laiku 2023 metais, augo 2 proc. ir siekė 21,4 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Estijos pramonės gamyba birželį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 3 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba.
Lietuvos pramonės produkcijos vertė sausį–birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2023 metais, augo 1,5 proc. ir siekė 18,5 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.