Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad verslui itin svarbu tęsti augimą, o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad tolesnė ekonomikos plėtra priklausys nuo situacijos aplinkinėse šalyse.

„Vertiname pozityviai, gal atrodo, kad po truputį pradedame atsigauti. Praeiti metai ir šių metų antras, trečias ketvirtis nebuvo labai įspūdingi, tas kritimas tęsėsi. Sakyčiau, kad tiesiog po truputį atsistatome, po sunkių 2022 metų rezultatų, po prastų 2023 metų rezultatų. Čia grįžimas į stabilesnę būseną“, – BNS sakė V. Janulevičius.

„Tam grįžimui, aišku svarbu, kad jis toliau tęstųsi, kad finansuotume visas savo išlaidas ir gynybai, socialines išlaidas iš mūsų ekonomikos kilimo. Labai svarbu, kad tas pyragas augtų“, – pridūrė jis.

T. Povilausko teigimu, tikėtina, kad Lietuvos BVP augimas šiais metais sieks 2,4 proc.

„Ta mūsų prognozė, kad šiemet BVP gali augti 2,4 procentais pasitvirtino ir tai yra labai realu, labai smagu, kad nenuvylė rezultatai, atitiko lūkesčius ir kad, vėlgi, tai jau matėsi nuo metų vidurio, (...) iš daugelio mūsų svarbiausių, kertinių sektorių ėjo teigiami duomenys, turiu omenyje didesnio aktyvumo, lyginant su pernai metais“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, Lietuva atrodys itin gerai ir Europos kontekste.

„Mes išeiname su tokiu pakankamai stipriu net ketvirtiniu pokyčiu, (...), tai manau, kad vėl, mes atrodysim, šiandien Euro zonos šalių BVP bus skelbiami, tai manau, kad mes atrodysim tikrai pakankamai stipriai Euro zonos kontekste, nekalbant apie kaimynus latvius, estus, kur na tikrai, tas trečias ketvirtis irgi panašu buvo sudėtingesnis“, – sakė ekonomistas.

Vertiname pozityviai, gal atrodo, kad po truputį pradedame atsigauti. Praeiti metai ir šių metų antras, trečias ketvirtis nebuvo labai įspūdingi, tas kritimas tęsėsi.

Tolesnis augimas priklausys nuo eksporto rinkų

T. Povilausko teigimu, paskutinįjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP taip pat turėtų augti bei pabrėžė, kad tam didelę įtaką darys eksporto rinkos.

„Pramonę trečią ketvirtį vertinome labai teigiamai, tačiau žiūrint santūriai (į ateitį – BNS) vis tiek, aplinkinė situacija, eksporto rinkų, svarbiausia, nėra labai labai džiuginanti ir žiūrim atsargiai, bet panašu, kad ketvirtas ketvirtis, jis irgi, kažkokių neigiamų pokyčių neturėtų atnešti“, – sakė ekonomistas.

V. Janulevičius pridūrė, kad tolimesniam BVP augimui svarbi naujosios Vyriausybės politika.

„Noras yra ieškoti kompromisų su nauja formuojama Vyriausybe, kad visgi labai gerai paskaičiuotume ir pasižiūrėtume, ką reikėtų daryti su mokesčiais. Jei visgi yra noras didinti mokesčius, tai tokius, kad tai nestabdytų to tolimesnio mūsų vystymosi. Nes kol kas Lietuva yra išimtis regione pagal savo vystymąsi“, – sakė pramonininkų atstovas.

Jis taip pat pabrėžė gynybos sektoriaus svarbą.

„Reikia skatinti toliau gamybą, nes tik pozityvus prekybos balansas paskatins mus judėti į priekį. Kuo daugiau eksportuosime, kuo daugiau gaminsime, tuo turėtų būti viskas geriau. Nes jei persistengsime, tas tikslas gali sustoti ir tada tikrai reikės didinti tuos mokesčius ženkliai tam, kad būtų išpildyti visi įsipareigojimai“, – sakė V. Janulevičius.

„Prie tokio augimo prisidėjo beveik visi sektoriai“

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė sako, kad prie šio augimo prisidėjo beveik visi sektoriai.

„Prie tokio augimo prisidėjo beveik visi sektoriai – priešingai nei daugelyje kitų Euro zonos šalių, įsibėgėjo pramonės ir mažmeninės prekybos plėtra. Matome akivaizdžių atsigavimo ženklų ir būsto rinkoje – padidėjo rezervacijų bei sandorių skaičius. Prie to, žinoma, prisideda ir į seniai matytas žemumas nukritusi infliacija bei lubas remiantys vartotojų lūkesčiai, kurie jau metus laiko išlieka geriausi visoje ES. Kitoms Baltijos valstybėms ir toliau su pavydu stebint Lietuvos ekonominius rezultatus“, – „Swedbank“ pranešime teigė G. Ilekytė.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad Lietuvos ūkio atsigavimas tampa vis labiau subalansuotas.

„Operatyvieji mėnesiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos ūkio atsigavimas tampa vis labiau subalansuotas ir remiasi ne vien į paslaugų, vidaus vartojimo ir viešųjų investicijų kolonas, bet atsigavimo pagreitį įgauna ir į išorę orientuoti gamybos sektoriai“, – banko pranešime sakė ji.

I. Genytė-Pikčienė nurodė, kad Lietuvos sėkmę lemia žemas įsiskolinimas.

„Lietuvos sėkmės formulė – žemo įsiskolinimo sąlygotas atsparumas aukštų palūkanų normų aplinkai, sukauptos finansinės atsargos, laiku Lietuvos ūkį pasiekusios gausesnės ES struktūrinių fondų investicijos, eksporto diversifikacija bei eksportuotojų gebėjimas rasti nišinių užsakymų ir auginti produkciją net ir pagrindinėms rinkoms traukiantis“, – aiškino ji.

Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas pabrėžė, kad po dviejų sunkių metų atsigauna ir apdirbamoji gamyba.

„Šį kartą prie pardavimų augimo labiausiai prisidėjo chemijos, plastikų ir metalo gaminius gaminančios įmonės, tačiau pardavimus didino ir daugelis kitų apdirbamosios gamybos veiklų. Šiuo laikotarpiu, be jau minėtos naftos perdirbimo veiklos, pardavimų nepavyko padidinti tik maisto, tekstilės ir drabužių siuvimo pramonei“, – LB pranešime teigė jis.

Be to, anot specialisto, atsigaunant namų ūkių vartojimui, taip pat jau beveik metus didėja ir mažmeninės prekybos apyvarta, o rinkos paslaugų sektorius ir toliau yra vienas pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių.

„Pavyzdžiui, Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis pastaruosius du ketvirčius buvo geriausias nuo COVID-19 pandemijos pradžios ir vienas didžiausių nuo pasaulinės finansų krizės laikų. Tokią šio rodiklio reikšmę lemia gerėjantis namų ūkių finansinės padėties vertinimas ir lūkestis dėl palankios ekonominės raidos artimiausiais metais“, – teigė D. Imbrasas.

Valstybės duomenų agentūra trečiadienį skelbė, kad realusis Lietuvos BVP šių metų sausį–rugsėjį siekė 57,4 mlrd. eurų – 2,2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, nepašalinus – 2,3 proc.).

Vien trečiąjį ketvirtį BVP siekė 20,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 2,3 proc. daugiau nei 2023 metų liepą–rugsėjį ir 1,1 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, o nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP augo atitinkamai 2,3 proc. ir 11,6 proc.