Šiais metais „Zapad“ pratybos baigėsi be išdaigų. Taip būtų galima konstatuoti, jei ignoruosime porą sudužusių lėktuvų ir vieną absurdišką incidentą, kai savi sraigtasparniai šaudė į savus žurnalistus. Nepaisant to, Kremliaus agresija bei siekis pakenkti Vakarams ir demokratijai niekur nedingo, tad prarasti budrumą būtų nedovanotina klaida. Vis dėlto šį kartą norėtume pakalbėti ne apie pačią grėsmę, o apie jos įvaizdį, t. y. kaip Kremliaus grėsmę suvokia dalis vakariečių.