Didžioji dalis Lietuvos gyventojų įžvelgia teigiamas euro įvedimo pasekmes. „Eurobarometro“ duomenimis, 63 proc. gyventojų sausį įžvelgė naujos valiutos naudą - penktadaliu daugiau nei rugsėjį. Sausį 20 proc. gyventojų įžvelgė nepalankias naujosios valiutos įvedimo pasekmes. Nuo 86 proc. iki 58 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, jog dėl euro įvedimo kils kainos. „Pasikeitus valiutai, gyventojai įsitikino, kad jų perkamoji galia dėl to nesumažėjo, kainos staiga nepašoko, o santaupos taip pat neprarado savo vertės. Tai greičiausiai leido vietoj menamų tr

Lietuvoje šiais metais bus užfiksuotas žemiausias vidutinės metinės infliacijos rodiklis per pastarąjį dešimtmetį – remiantis bankų prognozėmis, prekės ir paslaugos vidutiniškai brangs 0,2-0,3 procento. Finansų ekspertų teigimu, šiuo požiūriu Lietuva, palyginti su daugeliu kitų euro zonos naujokių, įveda bendrąją ES valiutą itin palankiu periodu, kai pastebimam kainų augimui nėra jokių priežasčių. „Infliacijos požiūriu valiutos pasikeitimui metas yra itin tinkamas. Šiuo metu tarptautinėse maisto ir energetinių žaliavų rinkose kainų vektoriai svyra žem

Statistikos departamento prognozėmis, lapkritį vidutinė metinė infliacija gali siekti 0,3 proc. – tiek pat, kiek ir spalį. Metams dar nesibaigus, akivaizdu, kad kainos šiemet augs beveik 10 kartų lėčiau nei prognozuota prieš metus, o infliacijos lygis bus žemiausias per pastarąjį dešimtmetį. Pasak makroekonomikos ekspertų, infliacijos augimą šiemet sustabdė atpigusios dujos ir nafta, o būsimas euro įvedimas turėjo įtakos tik kai kurių paslaugų, bet ne prekių, kainoms. Lygiai prieš metus DNB ir SEB bankai prognozavo, jog vidutinė infliacija 2014 metais sieks 2 proc