Ambicingi tikslai

Kaip pavasarį skelbė sostinės savivaldybė, į Europos paspirtukų sostinės vardą pretenduojantis Vilnius ne tik sumažins spūstis keliuose, bet ir taps laisva paspirtukų ir kitų riedėjimo priemonių zona, sostinės gyventojai ir svečiai galės mieste keliauti naujoviškai ir patogiai.

Kaip teigė savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" Tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas Antonas Nikitinas, elektrinis paspirtukas – itin patogi alternatyva trumpoms kelionėms mieste.

"Dažnai kelionės mieste yra gana trumpos, vos keli kilometrai, o tokios transporto priemonės kaip paspirtukas leidžia kasdienes keliones į darbą, į kavinę pietų pertraukos metu, viešojo transporto stotelę ar lankytiną miesto vietą – pasiekti be streso. Taip pat Vilnius, nuosekliai vykdydamas darnaus judumo planą, įsipareigoja ir toliau užtikrinti dviračių takų tinklo plėtrą, kad judėjimas be automobilio būtų dar patogesnis ir patrauklesnis miestiečiams", – aiškino A.Nikitinas.

Geriau eiti

Pagal Kelių eismo taisykles, važiavimas elektriniu paspirtuku prilyginamas važiavimui dviračiu. Ar tai turi ką bendro sveikatos požiūriu?

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Lietuvos sporto medicinos centro direktorius Edmundas Švedas, važinėti dviračiu, taip pat paspirtuku, kai reikia nuolat pasispirti koja – labai gerai. Tai naudinga kojų raumenims, stuburui, reikia laikyti pusiausvyrą, tad "įdarbinami" nugaros raumenys. Dar geriau, jei pasispiriama pakaitomis tai viena, tai kita koja.

Elektriniai paspirtukai, anot mediko, ant kurių atsistoji ir važiuoji – tiesiog transporto priemonė iš taško A nuvykti į tašką B, nieko bendro su nauda sveikatai jie neturi.

"Žiūrėdamas iš mediko pozicijų aš jokios jų naudos nematau. Gal padeda laiko sutaupyti, gal daugiau jo žmonės turi pietums pavalgyti ar kavos išgerti, bet tik tiek. Tas pats, kaip atsisėstum į mašiną ir važiuotum. Mano galva, jie naudingi tik kaip susisiekimo priemonė", – pastebėjo E.Švedas.

Elektriniai paspirtukai – tiesiog transporto priemonė, nieko bendra su nauda sveikatai jie neturi.

Norintys būti sveikesni, anot gydytojo, turėtų vaikščioti – tai yra daug naudingiau. Ėjimas yra pats fiziologiškiausias judesys. Vaikas gimsta, paauga, pradeda ropoti, nes iš pradžių negali eiti – pusiausvyros dar nelaiko, o po to pradeda eiti ir eina visą gyvenimą. Bėgimas taip pat yra fiziologinis veiksmas, tad, mediko teigimu, sveikatai geriau yra eiti ar bėgti.

Prastos perspektyvos

Kas mūsų laukia, jei ir toliau taip aktyviai naudosime visas tas technologijas, kurios ateina į mūsų gyvenimą?

"Paprastas pavyzdys: kompiuteriai, televizoriai, mobilieji telefonai. Visi į juos žiūri, akis gadina. Ir statistika rodo, kad regos sutrikimų daugėja, – sakė E.Švedas. – Su judėjimu panašiai – viskas eina hipodinamijos link. O jos pasekmė – įvairios ligos: širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos, ir dar daug kas. Juk žmogus sukurtas gamtos, o gamtoje visi juda. O mes, kad būtų patogiau – važiuojame. Taip, kartais kitaip neįmanoma, bet tai – labai blogai."

Gydytojas atkreipia dėmesį – daugėja vaikų, turinčių antsvorio. Priežastis ta pati – vaikai labai mažai juda. O labiausiai dėl to kalti tėvai – jie duoda vaikams kompiuterius, kad patiems nereikėtų su vaikais užsiimti. Šalies švietimo sistemoje taip pat nepakankamai dėmesio skiriama fiziniam vaikų aktyvumui.

"Kai tą švietimo sistemą kūrė Meilė Lukšienė, viename posėdyje dalyvavau, – pasakojo E.Švedas. – Buvau jos opozicijos grupėje. Mes tvirtinome, kad turi būti daug dėmesio skiriama kūno kultūros pamokoms, vaikų fiziniam ugdymui, nes jei vaikai nesportuos, atsiras daug sveikatos problemų. M.Lukšienė sakė, kad tai nėra labai svarbu – svarbu, kad vaikai mokėtų rašyti, skaityti, skaičiuoti ir pan. Bet jeigu vaiko raumenynas nesivysto, atsiranda stuburo iškrypimų, plokščiapėdystė, o visa tai veda į tolesnius sveikatos pažeidimus. Tai va tokį rezultatą dabar ir turime."

Sporto medicinos specialisto įsitikinimu, jei situacija nesikeis – prasta mūsų vaikų ateitis. Juk grįžę iš mokyklos jie, net ir norėdami, dažniausiai neturi kur lauke krepšinio, futbolo pažaisti. Tiek senuose, tiek naujuose Vilniaus rajonuose – namas prie namo. Žemė brangi, tad reikia užstatyti kuo didesnius plotus. O jeigu norime, kad vaikai augtų sveiki, jiems reikia stadionų, baseinų, sporto aikštelių. Ir valdžia su tuo sutinka, tik praktiškai nieko nedaro.

Kelia nerimą

Vasarą paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos kas ketverius metus atliekamo Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje kas dešimtas moksleivis turi bėdų dėl svorio, o sporto salės – toli gražu ne visus vilioja judėti.

Analizuota ir moksleivių savijauta mokykloje. 3 iš 5 vaikų nurodė, kad mokymosi krūvis jiems per didelis, tik trečdaliui vaikų mokykla apskritai patinka. Tiek pat moksleivių skundžiasi irzlumu, nuotaikų svyravimais, galvos, pilvo, nugaros skausmais.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad jei situacija nesikeis, ateityje gali kilti krizė. Moksleiviai vis mažiau juda, yra linkę laiką leisti virtualiame pasaulyje, o dėl šios priežasties sutrinka ne tik socialiniai, bet ir fiziniai įgūdžiai.

"Nedžiugina tie rodikliai. Pastaruoju metu jie turi aiškią tendenciją blogėti", – komentuodamas tyrimo rezultatus teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkas Kastytis Šmigelskas.

Daugiau laisvės

Siekdama, kad mokiniai mokyklose sportuotų noriau, iniciatyvos šiemet ėmėsi Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu patvirtintoje higienos normoje įtvirtinti nauji reikalavimai, kaip ugdymo įstaigos turi organizuoti fizinę veiklą mokiniams, kad kūno kultūros pamokos taptų patrauklesnės ir modernesnės.

Anot ministro, jei norime paskatinti vaikus kuo daugiau judėti, būti fiziškai aktyvius, turime užtikrinti jiems tam tinkamas sąlygas ir motyvaciją. Tad turi keistis ir požiūris bei daug metų gyvavusi praktika. Naujovės mokykloms ir jose dirbantiems mokytojams atveria platesnes galimybes organizuoti fizinio aktyvumo pamokas taip, kad jos būtų įdomesnės, patrauklesnės ir mokiniai noriai į jas eitų, užuot bandę išsisukti.

Taigi gerėja pasiruošimo sąlygos šioms pamokoms, nustatyti konkretūs reikalavimai persirengimo erdvėms, mokytojams leista laisviau planuoti fizinę veiklą, kad ji būtų patraukli ir įdomi bei pritrauktų kuo daugiau jaunimo. Mokyklos turės daugiau galimybių naudotis kitomis sporto erdvėmis – kitų mokyklų, miestų stadionais, sporto centrais ir erdvėmis bei ten organizuoti fizinio aktyvumo pamokas, numatant įvairesnes sportines veiklas.

Šlapia ar slidi aikštynų danga nebebus kliūtis organizuoti fizinio ugdymo pamokas lauke, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Įvertinus tai, kad fizinio ugdymo pamokos lauke gali vykti ne tik mokyklų sporto aikštynuose, bet ir parkuose ar miškuose, esančiuose prie mokyklų ir kitose vietose, plečiasi ir fizinio ugdymo pamokų turinys. Pavyzdžiui, mokytojai galės inicijuoti ėjimą greita sparta, integruotas pamokas su orientacinio žaidimo elementais, kitas veiklas, kurios sudomintų moksleivius.

Žinoma, mokytojai, organizuojantys pamokas lauke, turi atsižvelgti į oro sąlygas, ar jos nepakenks vaikų sveikatai. Organizuoti fizinio ugdymo pamokas lauke galima esant ne žemesnei nei 8 laipsnių šalčio temperatūrai, jei jie tinkamai apsirengę ir apsiavę.