Schema paprasta – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) valdomo Vilniaus rajono milijonai atiduodami partijos kolegų laikraščiui vaiduokliui, o šis atsidėkodamas dar ir paremia pačią partiją pinigais.

Užburti laimėjimai

Dar 2010-aisiais laikraščius "Tygodnik Wileńszczyzny" bei "Vilniaus krašto savaitraštis" leidžianti UAB "Rejspa", kurios akcininkai yra LLRA atstovai Seime Michalas Mackevičius ir Vanda Kravčionok, laimėjo net 0,5 mln. litų vertės Vilniaus rajono savivaldybės viešinimo lietuvių ir lenkų kalbomis konkursą.

Po metų LLRA atstovų valdomos bendrovės apetitas padidėjo – jai, įvertinus numatytas galimybes pratęsti sutartį, Vilniaus rajono savivaldybė garantavo 1,5 mln. litų dydžio pajamas per kelerius metus.

Tiesa, Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė sutarties galiojimą (nes ji sudaryta tik po neskelbtinų derybų, be viešojo pirkimo konkurso) ir savivaldybei teko "pasitaisyti": paskelbti du atskiri viešojo pirkimo konkursai – informacijai viešinti lenkų bei lietuvių kalbomis.

Be abejo, abu laimėjo "Rejspa". Lietuviškajam leidiniui "Vilniaus krašto savaitraštis" bei lenkiškajam "Tygodnik Wileńszczyzny" metams ji užsitikrino po 250 tūkst. litų savivaldybės injekciją.
2012-aisiais krizė Vilniaus rajone tikriausiai visiškai baigėsi, o gal sutapo su rinkimais į Seimą, ir "Tygodnik Wileńszczyzny" buvo apdovanotas 250 tūkst. litų, "Vilniaus krašto savaitraštis" – rekordine 430 tūkst. litų suma.

Už 250 laikraščių – milijonai

Viskas kartojasi ir šiemet: liepą vėl triumfavo 2645 egzempliorių tiražu leidžiamas "Rejspa" lenkiškasis savaitraštis, informacijai viešinti skirta suma – standartinė, 250 tūkst. litų.

Spalio 2 d. turėjo būti atplėšti ir lietuviškojo konkurso, verto vėl 430 tūkst. litų, vokai, paskelbtas laimėtojas, t.y. vienintelis konkrso dalyvis - tas pats LLRA valdomas leidinys "Vilniaus krašto savaitraštis". Tačiau "Vilniaus dienai" pradėjus domėtis konkursu, savivaldybė netikėtai jį pratęsė dar savaitei.

Specialiai parengtos sąlygos

Visuose konkursuose pageidaujamos skelbti informacijos kiekis, įkainiai, kitos sąlygos – identiškos. Beje, įkainiai – kosminiai ir pavydėti turėtų net didžiausi dešimtimis tūkstančių egzempliorių tiražu leidžiami bei Vilniaus rajone taip pat gan skaitomi nacionaliniai dienraščiai.

Bet pastarieji net nedalyvauja ir visuose konkursuose yra tik vienas dalyvis laimėtojas. Kodėl? Atsakymas paprastas – į konkurso sąlygas įtraukiama iškalbinga sąlyga: "Ne mažiau kaip 90 proc. lietuvių kalba leidžiamo leidinio tiražo per pastarąjį kalendorinį mėnesį turi būti išplatinama Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje."

Lyg to nebūtų gana, nurodoma, jog leidinys per pastaruosius trejus metus turi būti įgyvendinęs "bent 1 spaudos paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų". Be abejo, bent vienos iš šių sąlygų neatitinka nė vienas kitas laikraštis Lietuvoje, išskyrus tik "Vilniaus krašto savaitraštį".

Spauda remia partiją

Dar vienas iškalbingas faktas – ryšys tarp dosniosios LLRA valdomos savivaldybės ir "Rejspos" toli gražu nėra vienapusiškas. Be gražių straipsnių apie Vilniaus rajoną, kuriam vadovauja LLRA, įmonės valdomoje žiniasklaidoje, ši bendrovė sunkiu metu net ir parėmė LLRA tiesiogiai.

Pavyzdžiui, per 2011-ųjų savivaldybių tarybų rinkimus "Rejspa" LLRA skyrė 42,3 tūkst. litų (maksimalią tuo metu įstatymų leistiną sumą). Tuomet LLRA iškovojo rekordinį skaičių mandatų – 11 – Vilniaus miesto savivaldybėje. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad bandyta pervesti dar vieną tokio pat dydžio sumą, tačiau ji nebuvo įskaityta, nes viršytas tuo metu galiojęs juridinių asmenų paramos partijai limitas.

Laikraštis vaiduoklis

Opozicijoje esantys Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai teigia, kad toks Vilniaus rajono pinigų plovimas – vieša paslaptis.

"Niekam nėra paslaptis, kad konkursai skirti LLRA valdomiems laikraščiams. Bet niekas čia nieko ir nepakeis – ten reikia diplomatiškai ir gudriai dirbti, jei nori ką nors pasiekti, kitaip baigsi liūdnai. Nes visame rajone dirba vieni giminės. Manau, kad niekas nieko ir nebandė daryti, skundų niekas nerašo. Beje, to lietuviško laikraščio nemato niekas – lenkai skaito "Tygodnik". Sakot, kreiptis į savivaldybės tarnybinės etikos komisiją? Taigi ten taip pat vieni LLRA atstovai, išskyrus vadovą. Skaudu, kad tos sąlygos pritaikytos tam vienam laikraščiui, tas pusė milijono nukeliauja jiems, nors rajonui tai – didžiuliai pinigai", – teigė opozicijos atstovė, "Sąjungos TAIP" narė Janina Šimkuvienė.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos bei Seimo narys Ryšardas Maceikianiecas, anksčiau rajone irgi leidęs laikraštį lenkų kalba "Nasz czas", teigė, kad beveik pusė milijono per metus niekieno neskaitomam savaitraščiui yra "Dievo dovana".

"Jie gi prieš dvejus metus pusantro milijono įkišo tiems laikraščiams iš biudžeto – niekas neliepė grąžinti, net finansų ministrei rašiau laišką, bet niekas nesureagavo. Nei aš, nei kiti protingesni žmonės tų laikraščių neskaito. Visi gi suprantame – laisva spauda yra tokia, kuri kritiškai vertina valdžią. Jei spauda savo pagrindinės misijos nevykdo, o taip ir yra, tai tėra žalinga makulatūra. O kai jai skiriami milijonai, išvadas pasidaryti nesunku. Pažiūrėkite, koks to lietuviško laikraščio tiražas, – 200 ar 250 laikraščių. Man pačiam anksčiau teko leisti laikraštį, tikrai žinau, kad už 100 tūkst. litų per metus kukliai, su keliais darbuotojais galima išgyventi. O jie gauna milijonus. Kol jie bus valdžioje, savo spaudai ims ne vieną milijoną, nors rajono žmonės vos galą su galu suduria", – piktinosi R.Maceikianiecas.

Vsio zakono

Vilniaus rajono savivaldybės atstovai po bene savaitės atsiųstuose atsakymuose į "Vilniaus dienos" klausimus apeliavo į įstatymus.

"Atvirame konkurse gali dalyvauti visi paslaugos teikėjai, kurie atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus. Perkančioji organizacija nenustato reikalavimo leidinio tipui. Atvirame konkurse gali dalyvauti visi paslaugos teikėjai, kurie atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus", – dėstė Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Levko ir pridūrė, kad, pvz., 200 egzempliorių reikalavimas buvo nustatytas "remiantis Kultūros ministerijos skelbiama informacija apie vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų vidutinį tiražą".

Rajono merė LLRA atstovė Marija Rekst apie partijos bičiulių laimimus konkursus taip pat nelabai buvo linkusi kalbėti.

"Negaliu kalbėti. Kada galėsiu? Nežinau, kreipkitės per sekretorę. Jūs norite visko staigiai – nežinau, kas ką ten valdo, jūs štai žinote gerai, o aš ne. Tikrai nežinau. Tai negaliu nieko ir atsakyti", – kartojo merė.

Laikosi nuošaly?

"Rejspos" akcininkė Seimo narė ir LLRA atstovė V.Kravčionok tikino visiškai nesidominti, kas vyksta jos valdomoje įmonėje.

"Aš net nežinau, kad vyksta konkursas, kad laimėtojai skelbiami, – jūs man tai sakote. Taip, įmonės akcijos man formaliai priklauso, bet aš nuo tos veiklos dabar lyg ir laikausi nuošaliau. Reikalus tvarko direktorė, tai nežinau nieko ir apie konkurso sąlygas. Ar pakanka 250 egzempliorių tiražo informacijai? Manau, kaip rajonui, visai pakanka", – ramiai aiškino Seimo narė.
Ji taip pat tikino, kad, nepaisant glaudžių "Rejspos" ryšių su LLRA bei Vilniaus rajono savivaldybe, net ir per savivaldos rinkimus jos partija minėtuose laikraščiuose nebuvo liaupsinama, o laikraščiui skirti piniginę paramą partijai įstatymai esą taip pat nedraudė.

"Na, taip, buvo parama ir partijai. Aišku, galima į viską žiūrėti ir pesimistiškai, kaip ir jūs žiūrit, kad viskas blogai. Bet aš pati, kaip Seimo narė, nesijaučiu supainiojusi jokių interesų. Pelno jokio nematome – nepamenu, kad kada nors būtų buvę mokėti dividendai", – skundėsi V.Kravčionok.

Žydrūnas Plytnikas
VPT direktorius

Jei nebūna konkrečių skundų, į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) akiratį tokie atvejai paprastai nepatenka. Yra juk ne tik 60 savivaldybių, bet apskritai 6 tūkst. perkančiųjų organizacijų. Bet jei gauname informacijos, kad yra dirbtinai ribojančios sąlygos arba sąlygos tinka tik vienam dalyviui, žiniasklaidos leidiniui ar kitam paslaugų teikėjui, VPT visada tai tikrina. Nebūtina laukti, kol įvyks konkursas ir bus paskelbti laimėtojai. Kaip suprantu, konkurso sąlygų niekas neskundė, tačiau dar viena bėda yra tai, kad net ir gavus skundą kartais sunku nustatyti, kur yra pažeidimas, nes pretenzijos surašomos abstrakčiai, be detalių. Dėl šio konkurso – jo skaidrumas tikrai kelia daugybę abejonių, ta suma tikrai didžiulė, vertinant rajono savivaldybės kontekste. Tad kai tik gausime skundą, pradėsime tyrimą.