Šeštus metus šią vietą tyrinėjanti Izraelio ir Lietuvos archeologų komanda šiemet koncentravosi į svarbiausios Didžiosios sinagogos dalies tyrimą: buvo pilnai atidengtas ankstesnių ekspedicijų metu atrastas Aron Kodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta) ir centrinė religinių apeigų vieta – bima.

Atliekant kasinėjimus, tarp Aron Kodešo ir bimos atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinė grindų mozaika – toks pat piešinys buvo aptiktas ir prie pat 2019 metais atidengtos bimos.

Kaip BNS sakė tyrinėjimams vadovaujantis Izraelio senienų tarnybos archeologo Jonas Seligmanas, šiemet aptikta ir viena iš didžiųjų sinagogos kolonų liekanų.

„Radiniai yra gana riboti, nes ši vieta buvo rimtai pažeista per praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio statybas. Tačiau pats įdomiausias radinys, kurį aptikome, yra tai, ką mes vadiname „yad“ – tai yra sidabrinė rodyklė, naudojama sekti torą skaitant ją besimeldžiantiems žmonėms“, – sakė jis.

Anot jo, įspūdinga tai, kad toks radinys šį ketvirtadienį aptiktas ant grindų šalia Aron Kodešo, turint omenyje nacių ir sovietinio periodo plėšimus, sinagogos išniekinimą.

„Tai yra mažytis daiktas, bet tikrai svarbi ir didelė dalis žydų istorijoje“, – pridūrė J. Seligmanas.

Pasak mokslininko, taip pat aptikti sienų fragmentai, dekoruoti mėlynos, dar vadinamos „Šagalo“ spalvos tinku – šio elemento nebuvo matyti net ir istorinėse nuotraukose, kadangi jos buvo juodai baltos.

Tikisi sinagogos liekanų eksponavimo

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy (Josefas Levis) sako, kad Sinagoga žymi „taip gražiai vykusį glaudų bendrą lietuvių-žydų gyvenimą, kuris truko iki juodosios 1941-ųjų vasaros“. Anot jo, mokslininkų tyrimai leidžia „tiesiogiai prisiliesti“ prie Lietuvos žydų praeities, vietos, kur mokė ir meldėsi Didysis Vilniaus Gaonas Elijas ben Saliamonas Zalmanas. 

Ambasadorius svarsto, kad ateityje sinagogos liekanos galėtų būti eksponuojamos visuomenei.

„Tikiuosi, kad bus atvertas langas jums, lietuviams, leisiantis tyrinėti čia vykusį žydų gyvenimo etapą: Didžioji sinagoga, altorius-bima, mozaikos, medžiagos, taip pat tai, kaip žydai čia meldėsi, kokia buvo jų architektūros įtaka, kitos šios Vilniaus Litvakų bendruomenės tradicijos – ji vaidino svarbų vaidmenį žydų mąstysenos raidoje, nes čia buvo Mitnagdim judėjimo, t.y. tų, kurie prieštaravo Chasidų judėjimui, lopšys“, – pabrėžė ambasadorius.

J. Seligmanas tvirtina, kad vertinant Didžiosios sinagogos svarbą, iki holokausto, kai žydai sudarė daugiau nei trečdalį Vilniaus gyventojų, tai buvo „antroji Vilniaus katedra“. Todėl jis taip pat mano, kad Lietuva turėtų grįžti prie diskusijų, kaip ši vieta galėtų būti atverta visuomenei ateityje.

„Tai buvo antroji katedra. Taigi, manau, kad ši vieta taip ir turėtų būti vertinama, ji taip ir turėtų būti reprezentuojama ateityje“, – sakė mokslininkas.

Pasigenda valdžios dėmesio

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, kasinėjimus remiančio Geros valios fondo valdybos pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad sinagogos atradimai Lietuvos žydams yra „be galo brangūs“ ir jais norima pasidalinti su Lietuvos visuomene. Ji sako pasigendanti valdžios iniciatyvos ieškant koncepcijos, kaip būtų galima šventovės liekanas eksponuoti.

„Galvoje daug visko turiu, kaip tai turėtų būti parodyta, bet yra techninė dalis – esu teisininkė, ne archeologė. Norint viską išsaugoti, turi būti tinkamos oro sąlygos, oras turi judėti, tai kainuoja brangiai. Bet yra įvairių variantų, kaip galima tai padaryti (...). Galiu pasakyti, kad mes neturime jokių planų komercializuoti šį pastatą, daryti iš to kokį nors verslą, tai yra ne tokie dideli pinigai, kuriuos Geros valios fondas investavo padėdamas kasinėjimams. Mums nereikia grąžos, kalbame apie kultūrinius-archeologinius dalykus“, – BNS sakė ji.

Sovietmečio statybos „užkonservavo“ šventovę

Archeologas Justinas Račas sako, kad palyginimas, jog tai buvo „antroji katedra“, suprantamas ir įvertinus šiųmetinius atradimus, žyminčius buvusį sinagogos didingumą – puošnius dekoruotus laiptus, taip pat ir  vieną iš keturių kolonų – pusantro metro skersmens, siekusią 12 metrų aukštį.

Jis pabrėžė, kad metai iš metų aptinkami apatinio aukšto elementai gerai išsilaikė ir dėl to, jog sinagogos pastatas sovietmečiu buvo sulygintas su žeme.

„Sinagogos grindų lygis buvo pažemintas beveik dviem metrais nuo tuometinio gatvės lygio. Tai buvo viena sąlygų, kodėl žydai gavo galimybę statyti sinagogą, kad ji nebūtų aukštesnė už aplinkinius pastatus, todėl jie nusprendė nuleisti grindų lygį. Tai nulėmė, kad, nepaisant to, jog darželis pastatytas skersai per sinagogos centrą, vis dar galime tikėtis rasti grindis, kitus radinius“, – BNS teigė J. Račas.

Istoriniai duomenys rodo, kad po XVIII amžiuje kilusio gaisro, sunaikinusio dalį interjero, Vilniaus žydas Jesodas skyrė lėšų Aron Kodešo ir bimos rekonstrukcijai bei puošybai.

Archeologams taip pat pavyko atidengti ir vienos iš keturių kolonų, laikiusių XVII amžiaus pradžią siekiančios mūrinės Didžiosios sinagogos stogą, pagrindą.

Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus, vykstančius nuo 2011 metų, finansuoja Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo Išsaugojimo pajėgos, „Geros valios fondas“ ir Vilniaus savivaldybė.

Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą. Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę du metrus.

Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais.

Antrojo pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo. Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.