Akcija surengta po to, kai šios šalies premjeras Iraklis Kobachidzė praėjusią savaitę paskelbė, kad Sakartvelas atideda stojimo į Bendriją derybas iki 2028-ųjų.

„Sakartvelas – tai Europa“, – skelbta Jaunųjų konservatorių lygos inicijuotos akcijos pavadinime.

„Esu įsitikinęs, kad savo masišku dalyvavimu čia turime parodyti Sakartvelo gyventojams, kad mes juos remiame. Ta žinia buvo labai svarbi ir 2008 metais, ne viename renginyje Rotušės aikštėje dalyvavau tada, nes maniau, kad svarbu buvo tai parodyti, kad mūsų susirinko, lygiai taip pat ir čia mes turime, jog mes juo remiame“, – BNS sakė akcijoje dalyvavęs prezidento patarėjas, kandidatas į užsienio reikalų ministrus Kęstutis Budrys.

Anot jo, Lietuva privalo remti visus, kurie nori eiti demokratijos keliu, ir paneigti Rusijos skleidžiamą naratyvą, jog kartvelų niekas nelaukia Europoje, kad jie palikti vieni.

K. Budrys teigė, kad privalu išlaikyti Sakartvelo europinę perspektyvą.

„Niekas nenusibraukia vienu ar kitu sprendimu, o ypač valstybėje, kuri savo Konstitucijoje yra nusimačiusi europinę perspektyvą, o visi, kurie prisideda prie smurtinių priemonių prieš taikius protestuotojus, žinoma, kad sulauks mūsų reakcijos“, – sakė jis.

K. Budrys teigė, kad jeigu reikės, Lietuva sankcijų klausimą kels ir aukštesniu lygiu. Anot jo, šį klausimą Lietuvos prezidentas Gitantas Nausėda penktadienį aptars su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais.

„Jie nėra palikti vieni“

Laikinoji konservatorių vadovė, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad paneigti Sakartvelo žmonių valią eiti europietišku keliu yra ir nusikalstama, ir provokatyvu.

„Būtų naivu tikėtis iš dabartinės „Gruzijos svajonės“ politikų, kai kuriuos pažįstu ir esu giliai ir nustebusi, ir nusivylusi, ir įskaudinta, kad jie yra pasirinkę tokį kelią. Buvo naivu tikėtis, kad žmonės neišeis ir nepasakys savo nuomonės. Tai nėra pozicijos ir opozicijos kova, tai yra pilietinės Sakartvelo žmonių pozicijos reikalas“, – sakė ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad mažiausia, ką galima dabar Lietuvoje padaryti, tai pasakyti, jog už savo ateitį kovojantys žmonės yra palaikomi.

Akcijoje dalyvavusi 22 metų logistikos kompanijoje dirbanti Lina Dolidzė BNS sakė, kad „mes turime laimėti ir patraukti kruvinas Rusijos rankas nuo Sakartvelo“.

„Dabar Sakartvelą yra ištikę labai sunkūs laikai, 12 metų jį valdo prorusiška partija, kuri niokoja Sakartvelą“, – teigė ji.

Tačiau, anot merginos, pirmą kartą kartvelai rodo tokią vienybę ir į protesto akcijas išeina įvairiuose šalies miestuose bei miesteliuose, net ten, kur anksčiau nėra vykę jokių demonstracijų.

„Niekada nesu mačiusi Sakartvelo tokio vieningo“, – tvirtino L. Dolidzė.

Ji sakė esanti labai dėkinga Lietuvai už paramą, už įvestas sankcijas valdantiesiems Sakartvelo politikams, įskaitant milijardierių, „Sakartvelo svajonės“ įkūrėją Bidziną Ivanišvilį. Pasak jos, sankcijos izoliuos ne tik šiuos asmenis, bet ir jų šeimų narius.

Tiki jaunimu

Kaune studijuojanti 28 metų kartvelė Nino BNS teigė atėjusi išreikšti protestą prieš dabartinę Sakartvelo valdžią.

„Esu prieš šią priešpriešą, kurią dabartinė vyriausybė vykdo prieš jaunimą“, – sakė ji.

„Man jaunoji karta yra pagrindinė šviesios ateities jėga“, – pridūrė mergina.

Nino teigė besitikinti, kad tarptautinė bendruomenė įves sankcijas visai „Sakartvelo svajonės“ partijai.

21-erių studentė Kateto iš Sakartvelo teigė, kad kitos Europos Sąjungos narės turi imti pavyzdį iš Baltijos šalių ir taikyti sankcijas ne tik B. Ivanišviliui, bet ir jo šeimos nariams.

„Jie praktiškai pardavė mūsų šalį“, – sakė ji.

Anot Kateto, nors protestai Sakartvele vyksta pastaruosius kelerius metus, ji tik dabar mato jų prasmę: „Mes pirmą kartą kovojome, mano žmonės, mano šeimos nariai, mano draugai stoja prieš policiją“.

Akcijoje dalyvavusi 27 metų kino srityje dirbanti Beatričė Bankauskaitė BNS sakė, kad tik žmonių valia gali ką nors pakeisti Sakartvale.

„Šiandien turime labai daug situacijų, kur šalyse įvyksta perversmai į blogąją pusę, ir man atrodo, tik žmonės gali ką nors pakeisti. Atėjau būti to dalimi ir parodyti palaikymą“, – tvirtino ji.

Įvedė sankcijas

Sakartvelo ambasada Lietuvoje BNS nurodė mitingo komentuoti negalinti.

Šalis oficialiai ES kandidatės statusą įgijo pernai gruodį, tačiau Briuselis įšaldė Sakartvelo stojimo procesą, kol Tbilisis nesiims konkrečių veiksmų, kad pašalintų spalį vykusių parlamento rinkimų pažeidimus.

Nuo tada, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę spalio 26 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose, kurie, proeuropietiškos opozicijos teigimu, buvo suklastoti, Juodosios jūros valstybę krečia neramumai.

Jie dar labiau suaktyvėjo po minėtų I. Kobachidzės teiginių dėl narystės ES. Tbilisyje bei kituose miestuose kilo protestų banga. Proeuropietišką kryptį itin palaikančios visuomenės pyktį dar labiau paskatino policijos prieš protestuotojus naudojamos vandens patrankos, ašarinės dujos bei smurtas.

Kritikai kaltina „Sakartvelo svajonę“, kad pastaraisiais metais ji atitolino šalį nuo ES, suartėjo su Rusija, tačiau ši kaltinimus neigia.

Opozicija boikotavo naująjį parlamentą, o šalies prezidentė Salome Zurabišvili paprašė Konstitucinio teismo anuliuoti rinkimų rezultatus bei paskelbti naująją įstatymų leidžiamąją valdžią ir vyriausybę neteisėtomis.

Sprendimą įšaldyti siekti tapti ES nare, kaip prieštaraujantį Konstitucijai ir vedantį šalį „į tarptautinę izoliaciją“, kritikavo ir daugiau nei 200 Sakartvelo diplomatų. Kai kurie Sakartvelo ambasadoriai, tarp jų ir šios šalies ambasadorė Lietuvoje, atsistatydino.

Savo ruožtu Lietuva ir kitos Baltijos šalys uždraudė į šalį įvažiuoti valdantiesiems Sakartvelo politikams. Tarp dėl žmogaus teisių pažeidimų sankcionuotų politikų atsidūrė „Sakartvelo svajonės“ įkūrėjas B. Ivanišvilis, vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris, vidaus reikalų viceministrai, specialiųjų pajėgų vadas Zviadas Charazišvilis bei jo pavaduotojai, Patrulinės policijos departamento direktorius ir Kriminalinės policijos vadas.

Kaip pirmadienį sakė Lietuvos prezidento patarėja Asta Skaisgirytė, Baltijos šalių ir galbūt Lenkijos lyderiai šią savaitę vyksiančiame susitikime aptars, kaip regionas „galėtų padėti Sakartvelui ir jo prezidentei“. Prezidentas Gitanas Nausėda pasmerkė jėgos panaudojimą prieš Sakartvelo žmones ir paragino šioje šalyje surengti naujus parlamento rinkimus.