Ji žurnalistams tvirtino nekalbėjusi apie Zujūnų seniūnijos Upės gatvės reikalus nei su asmeniškai premjeru, nei su savo partijos atstovais susisiekimo ministerijoje – ministru Jaroslavu Narkevičiumi bei viceministru Vladislavu Kondratovičiumi, tačiau nežino, ar to nedarė administracijos direktorė.

„O kodėl man kalbėti būtinai su Kondratovičiumi, kad gautumėm finansavimą? Būtent apie gatvę aš asmeniškai nekalbėjau. Nežinau apie direktorę – klauskite direktorės, – kalbėjo ji. – Jokios įtakos mes nejaučiam, konkrečiai aš iš premjero“.

Penktadienį savivaldybės taryba pritarė 2020-2022 metų strateginiam veiklos planui, kuriame likusiai gatvės atkarpai numatyta per trejus metus skirti 800 tūkst. eurų. Sprendimas priimtas merės partijos – valdančiųjų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos balsais, visa opozicija jo nepalaikė.

M. Rekst tvirtina, kad galutinai dėl lėšų skyrimo gatvėms bus apsispręsta maždaug po mėnesio.

Ji tikino, kad gyventojai išasfaltuoti gatvę reikalauja nuo 2012-ųjų. Opozicijai ir kitoms rajono bendruomenėms piktinantis, kad asfaltuoti buvo pasirinkta nejudri gatvė, nors rajone yra gerokai daugiau intensyvesnių ir problemiškesnių vietų, merė tvirtino, kad eismo intensyvumas nebuvo esminis kriterijus renkantis Upės gatvę.

Pernai ši atkarpa buvo asfaltuota kaip paskutinė gatvė iš tikslinių lėšų.

Pasak savivaldybės vadovės, sprendimus lemia tai, ar gyventojai patys prisideda prie projekto bent puse sumos (50 proc.) jo pradinėje stadijoje, ar asfaltavimas jau pradėtas anksčiau.

„Lėšos skiriamos ne tik dėl intensyvumo. Kaip jūs tada suvokiate, kaip finansuoti, taisyti kelius, kur nėra intensyvumo? Be abejo, tai yra lemiantis dėl intensyvumo, mes ir siekėme gauti daugiau pinigų (...), bet nereiškia, kad niekur kitur nebus tiesiami keliai. Kaip ir visur kriterijai yra gyventojų noras, tęstinumas, kur buvo 50 ant 50 pradėta užpernai“, – vardijo merė.

Anot jos, rajono taryba asfaltuoti šią gatvę rajono taryboje priimtas kartu su dar penkiomis kitomis, Vyriausybės pernai spalį numačius papildomų lėšų kelių tvarkymui, o premjero gatvė „buvo paskutinė iš to sąrašo“. Savivaldybės ir Vyriausybės sprendimai buvo rengiami tuo pat metu, merė negalėjo pasakyti, ar premjero gatvė savivaldybėje buvo įtraukta į asfaltuojamų gatvių sąrašą prieš Vyriausybei patvirtinant pinigus ar jau po.

„Pernai ši atkarpa buvo asfaltuota kaip paskutinė gatvė iš tikslinių lėšų. Buvo šešios gatvės, visos išasfaltuotos ir rudenį buvo išasfaltuota paskutinė gatvė pagal šį sąrašą“, – tikino M. Rekst.

„Dėl datos – klauskit administracijos“, – pridūrė merė.

Kaip yra rašęs dienraštis „Lietuvos rytas“, pirmoji Upės gatvės atkarpa šalia premjero namų išasfaltuota 2018-ųjų pabaigoje, kai gyventojai ir savivaldybė lygiomis dalimis prisidėjo po 19 tūkst. eurų.

Tuo metu 2019 spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi nei konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos. Visi rajonui skirti pinigai vėliau skirti Upės gatvės darbams.

Klausiama, ar visi Vilniaus rajono gyventojai gali tikėtis, jog pro jų namus vedantis žvyrkelis bus išasfaltuotas, jei nuspręs prisidėti panašią sumą, merė teigė, kad projektai „bus analizuojami“.

„Tai reiškia, kad mūsų sprendimas yra dėl atkarpos. O tolesni bus toliau analizuojami. Negaliu dabar sakyti, nes konkrečiai gatvei analizuojama“, – dėstė merė.