Į mokyklas grįžta sovietinė tvarka?

  • Teksto dydis:

Moksleivių tėvai skundžiasi ir baiminasi, kad į mokyklas grįžta jų jaunystę menantis sovietmetis. Esą mokytojai už neatvykimą į mokyklą, kai jų atžalos turi rašyti kontrolinius darbus rašo vienetus, gavę neigiamus įvertinimus vaikai negali jų perrašyti. O ir iš klaidų pasimokyti esą neįmanoma, mat mokytojai neleidžia parsinešti iš mokyklos parašytų darbų. Pedagogai aiškina, kad testai – jų komercinė paslaptis, tad nenori ja dalintis su kitų mokyklų mokytojais. Ko siekia mokytojai – kad mokinys išmoktų, ar kad būtų nubaustas prastu pažymiu? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Diana Petkūniene iš Vilniaus miesto savivaldybės.

– Ar iš tiesų taip yra, kad mokiniai, gavę neigiamą įvertinimą už kontrolinį darbą, negali parsinešti jo į namus, kad galėtų išsamiai jį išnagrinėti? Švietimo specialistai teigia, jog tai primena sovietmetį. Ar tikrai taip yra?

– Galiu paneigti šiuos teiginius, nes vertinimo tvarka nesikeitė. Kalbant apie galimybę parsinešti kontrolinius darbus į namus, čia taip pat niekas nesikeitė – įprastai tai nėra leidžiama. Mokiniai su savo darbais supažindinami ugdymo įstaigose, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems konkrečios klasės mokiniams. Reikia atkreipti dėmesį, kad dažnai vienos klasės yra keli komplektai, kurie kontrolinius rašo skirtingu laiku. Siekiant išvengti dalijimosi užduotimis, darbų parsinešti į namus neleidžiama.

– Kai kurie ekspertai teigia, kad mokytojai gali saugoti užduotis kaip savo intelektinę nuosavybę, kad tai yra paslaptis. Ar tai tiesa?

– Paslapties čia didelės nėra. Čia reikėtų tiesiogiai kreiptis į tuos, kurie rengia užduotis, nes gali būti įvairių situacijų. Paprastai mokytojai užduotis ruošia remdamiesi prieinama medžiaga. Pagrindinis aspektas – užtikrinti vienodas sąlygas visiems konkrečios klasės mokiniams.

– Ar mokinys, gavęs neigiamą įvertinimą, gali perrašyti darbą? Kokia tvarka taikoma?

– Noriu pabrėžti, kad kiekviena mokykla rengia savo tvarkas, vadovaudamasi nacionalinio lygmens teisės aktais. Mokinių vertinimo tvarkos gali šiek tiek skirtis, tačiau jos derinamos su mokyklos bendruomene – taryba ar kitomis savivaldos institucijomis. Žinoma, bendruomenė privalo laikytis patvirtintos tvarkos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kaip yra Vilniaus mokyklose, kokia tvarka galioja?

– Vilniaus mokyklų yra daug bendro ugdymo. Akivaizdu, kad visose mokyklose tvarka nebus visiškai vienoda, tačiau jos visos vadovaujasi švietimo ir mokslo ministro įsakymu, pagal kurį parengia savo vidines tvarkas.

– Ar turite, kaip savivaldybė, kokį nors požiūrį į tai, ar mokiniams, gavusiems neigiamą įvertinimą, reikėtų leisti perrašyti savo darbus? Kai kurie švietimo ekspertai teigia, kad norint, jog mokiniai išmoktų, reikėtų leisti jiems perrašyti darbus. Tačiau yra ir kita nuomonė – jog tai neteisinga, nes tada visi mokysis tik teigiamais pažymiais.

– Jeigu išreikščiau savo asmeninę nuomonę, akcentuočiau, kad svarbu suprasti tikslą: ar leidžiame perrašyti, kad mokinys gautų geresnį pažymį, ar tam, kad jis išmoktų. Vis dėlto mokyklos tikslas – padėti mokiniui siekti pažangos. Pažymys yra įrankis, kuris parodo, ką mokinys moka tam tikru momentu. Tikriausiai niekur kitur nesusidursime su situacija, kai už nieką gauname atlyginimą ar prizines vietas konkurse, jei neparodome rezultatų. Pažymys turi atspindėti dabartines mokinio žinias, o mokyklos užduotis – sudaryti sąlygas mokiniui tobulėti. Tai gali būti konsultacijos, papildomas mokymasis ar neformalios veiklos, tačiau pačios užduoties perrašymas dažniausiai nesuteikia papildomos vertės. Jei mokinys tik „iškalė“ atsakymus perrašant, tai nebūtinai reiškia, kad jis įgijo gilesnių žinių.

– Kai kurie tėvai skundžiasi, kad jų vaikai gavo neigiamus įvertinimus dėl to, jog nebuvo mokykloje, kai buvo rašomas kontrolinis darbas. Ar mokytojas turi teisę už nelankomumą įrašyti neigiamą pažymį?

– Čia įdomu, kaip viešojoje erdvėje tas nuskamba. Už lankomumą tikrai balų negali rašyti – tai faktas. Tačiau daugelis mokyklų bendruomenių yra susitarusios dėl tvarkos, pagal kurią mokiniai, praleidę kontrolinį darbą, privalo jį atsiskaityti vėliau. Tai labiau priminimas, jog mokinys skolingas atlikti tam tikrą užduotį.

– Kaip ir sakote, galima susipažinti su tais darbais, tačiau tai daroma mokykloje, o ne namuose. Ką reikėtų daryti tėvams, nes jiems tai dažniausiai būna aktualiausia – ar reikėtų ieškoti korepetitoriaus, ar ne? O gal tiesiog susisiekti su mokyklos vadovu ar mokytoju, kad jie suteiktų galimybę susipažinti su darbais?

– Paprastai ugdymo įstaigos bendrauja su tėvais ir turi tam numatytą tvarką. Dažniausiai tai vyksta per dienynus, įskaitant elektroninius dienynus. Mokytojai, rašydami pažymius, dažnai pažymi ir priežastis, už ką buvo skirtas pažymys bei nurodo, kaip galima susipažinti su darbu. Mokiniai taip pat paprastai gauna šią informaciją. Kitas klausimas, ką jie perduoda savo tėvams. Šioje vietoje siūlyčiau visoms socialinėms grupėms – tiek mokiniams, tiek tėvams, tiek mokytojams – gerinti tarpusavio komunikaciją, susitarimus ir bendravimą. Manau, kad geresnė komunikacija prisidės ir prie geresnių mokinių rezultatų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lina

Lina portretas
Kad dabar auga ne vaikai o neadakvatūs tėvų išlepinti pienburniai.Mokytojas bijo žodį pasakyt.Pro šali eidamas žiūrėk, kad nepastumtu.Žinoma ne visi vaikai tokie,bet jau didžioji dalis.Čia lietuva ir viskas galima.

Kaunietė

Kaunietė  portretas
Baigiau vidurinę sovietmečiu,nieko panašaus nebuvo, ką čia pezat nesąmones

Ko

Ko portretas
Čia nusipezat apie ta Sovietmetį, avių banda. Kas jau tam sovietmetį neleido tų kolų, dvaikių neštis.Nebent ta pati mokytoja yra iš sovietmečio ir slėpė savo dvoi, nes į pedagogiką stojo tik tie kas norėjo iš dvejetukininkų tapti su aukštuoju. Stodavo į neakivaizdinį sk. Ir viename kurse mokydavosi 3, 4 metus Mano klasiokė tokia buvo, kuri baigė vidurinę šiaip taip ,nusirašinėdama trejetukais silpnais
VISI KOMENTARAI 58

Galerijos

Daugiau straipsnių