„Šeimoms pasiūlyti būstai, atsižvelgiant į jų dydžius, dalis jų – naujai suremontuoti su būtiniausia įranga, dalis – ir su kai kuriais būtiniausiais baldais. Visais atvejais įsikraustymu ir įsirengimu rūpinosi patys gyventojai“, – pažymi savivaldybė.

Be to, sostinės taryba pritarė, kad socialinio būsto nuomos sutartys, praėjus trims mėnesiams, būtų sudarytos dar metams.

„Savivaldybė vertins, ar šeimų pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio ribos (264 eurai), todėl gyventojai galės prašyti socialinio būsto nuomos kompensacijos arba būti visiškai atleisti nuo nuomos mokesčio. Vidutinio apie 50 kv. m ploto socialinio būsto nuomos kaina per mėnesį sieks apie 65 eurus“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.

Savivaldybės teigimu, po katastrofos buvo susisiekta su gyventojais, teiktos konsultacijos dėl vienkartinių tikslinių vienkartinių finansinių išmokų. Septynios nukentėjusios šeimos pateikė prašymus šiai paramai gauti. Kiekvienos šeimos finansinė padėtis buvo įvertinta individualiai pagal teisės aktų reikalavimus. Trims šeimoms buvo skirta maksimali parama – po 7 260 eurų. Likusios šeimos gavo po 1 100 eurų, pažymi savivaldybė.

Skaičiuojama, kad bendrai iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto po šios katastrofos nukentėjusių gyventojų tikslinėms vienkartinėms išmokoms buvo skirta 26 180 eurų.

ELTA primena, kad lapkričio 25 d. sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.

Orlaiviu skrido keturių žmonių įgula, žuvo 48 metų Ispanijos pilietis. Dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti. Antrojo nukentėjusio ispano būklė yra sunki.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis buvo visiškai suniokotas. Krentantis lėktuvas kliudė dalį gyvenamojo namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Iš nelaimės vietos evakuoti 13 žmonių, jų apgyvendinimu rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė.

Pirminiais duomenimis, keliamos versijos, kad orlaivis galėjo nukristi dėl techninių problemų, galimos piloto klaidos ar netinkamai suveikusios oro uosto įrangos. Iš pradžių užsiminta ir apie galimo teroristinio akto ar sabotažo galimybę, tačiau, kaip nurodo prokuratūra, duomenų, kurie pagrįstų tokius scenarijus, kol kas nėra.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto bei dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Teisingumo ministerija savo ruožtu ėmėsi saugos tyrimo.

Orlaivio nuolaužose rastos ir paimtos juodosios dėžės, kurias tyrimui ketinama išsiųsti į užsienio laboratoriją.

Leidinys „Wall Street Journal“ anksčiau pranešė, jog vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis. Abi siuntos iš Lietuvos iškeliavo tam pačiam adresatui Jungtinėje Karalystėje, viena siunta užsidegė Leipcige Vokietijoje prieš ją pakraunant į krovininį orlaivį, kita – DHL sandėlyje Birmingeme Jungtinėje Karalystėje. Siuntos iš Lietuvos buvo išsiųstos liepos 19 d., abu gaisrai kilo naktį iš liepos 20 d. į 21 d.

„Wall Street Journal“ teigimu, šios rusų operacijos tikslas buvo perkelti siuntas su padegamaisiais užtaisais į JAV ir Kanadą skrendančius keleivinius ar krovininius lėktuvus, siekiant juose sukelti gaisrus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad atliekamas tarptautinis tyrimas DHL padegamųjų siuntų, vykdant tyrimą yra suimtų žmonių. Daugiau informacijos apie tyrimą viešai nėra skelbiama.