- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus miesto savivaldybė džiaugsmingai pranešė, kad paaiškėjo, kaip atrodys naujasis pėsčiųjų tiltas per Nerį, sujungsiantis A.Goštauto ir Upės gatves. Tik štai visuomenei kyla klausimas, ar statant tiltą tokioje vietoje, kur nėra intensyvių pėsčiųjų srautų, nešvaistomi miesto pinigai?
Išrinko geriausius
Praėjusią savaitę savivaldybė pranešė, kad aiškėja preliminarūs tilto per Nerį, sujungsiančio sostinės A.Goštauto ir Upės gatves, architektūrinių idėjų konkurso laimėtojai. Ekspertų komisija pagal konkurso vertinimo kriterijus sudarė darbų įvertinimo sąrašą, kurio viršuje rikiuojasi "INHUS Engineering" ir "DO architects" komandų idėja, pavadinta "Alberto tiltu", po to architektų "Studija 501", "SRP projektas", "LT projektai" ir "Mutuus" sukurti "Neries vartai". Treti – "TEC Infrastructure" su "Lux semita" architektūrine tilto idėja. Iš viso konkurse dalyvavo 9 tiltų idėjos.
"Sparčiai augant miestui, vis labiau didėja poreikis naujoms patogioms miesto jungtims ne tik transportui, bet ir pėstiesiems ar dviratininkams. Šis naujasis tiltas sujungs dvi svarbias miesto erdves, kuriose dirba šimtai žmonių ir kuriems keliavimas namo ar į darbą dėl šio tilto sutrumpės iš tiesų radikaliai – nebereikės daryti didelio lanko. Tikiu, kad naujasis tiltas per Nerį ne tik padės sklandžiau ir darniau judėti Vilniuje, bet taip pat taps pavyzdiniu architektūros kūriniu, kuris ilgus dešimtmečius puoš atnaujintą Neries krantinę", – sakė sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
8 metrų pločio
Tiltas taps svarbia pėsčiųjų ir dviratininkų jungtimi tarp dešiniajame Neries krante sparčiai augančio Saltoniškių rajono, Žvėryno ir kairiajame Neries krante esančių Lukiškių rajono. Remiantis naujojo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, tai bus ir svarbios dviračių takų jungties tarp Vilniaus centro ir vakarinių miegamųjų rajonų dalis. Naujasis tiltas bus apie 8,5 m pločio: 3 m bus skirti pėstiesiems, 4 m – dviratininkams, jo prieigos taip pat turės būti suprojektuotos atsižvelgiant į pėsčiųjų ir dviratininkų srautus, pritaikytos neįgaliesiems.
Komisijos geriausiai įvertintos idėjos autoriai siūlo naujuoju medinės arkinės konstrukcijos tiltu sujungti upės krantus keturiuose taškuose, apatinėse ir viršutinėse krantinių terasose, taip užtikrinant patogų žmonių judėjimą. Neįgalieji ir šeimos su vaikais vežimėliuose galės patogiai judėti tiltu tiek viršutine, tiek apatine dalimi.
Vakarinėje pusėje tiltas pratęstų esamą dviračių tako trasą, o rytinėje driektųsi link gatvių sankirtos, kur pratęstų pėsčiųjų taką ir įsilietų į dviračių takų sistemą.
Pagal architektų idėją, pagrindinės tilto konstrukcijos bus gaminamos iš vietinės ir atsinaujinančios medžiagos – medienos, kuri yra vienintelė medžiaga gamybos metu ne tik neišskirianti CO2, bet jį sugerianti augimo metu. Simboliška, kad tiltas galėtų tapti savotiška Žvėryno medinės architektūros tąsa.
Dar vertins autorius
Architektūrines idėjas atrinko Lietuvos architektų sąjungos sudaryta komisija, kuri vertino, kaip architektams pavyko tinkamai užtikrinti saugų ir patogų susisiekimą dviračiais tarp dviejų gatvių, pritaikyti tiltą specialiųjų tarnybų automobiliams, užtikrinti, kad po tiltu galės vykti saugi laivyba, t. y. tilto vietoje upės farvateryje būtina išlaikyti 30 m pločio ir 5 m aukščio nuo upės iki tilto ribą.
Vyriausiasis miesto architektas ir konkurso komisijos narys Mindaugas Pakalnis, K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.
"Įvertinome visas 9 naujojo tilto per Nerį architektūrines idėjas, o dabar, kaip numatyta konkurso sąlygose, vyks aukščiausią įvertinimą gavusių tilto idėjų autorių kvalifikacijos vertinimas. Tikimės sutartį su laimėtojais pasirašyti dar šiais metais", – kalbėjo vyriausiasis miesto architektas ir konkurso komisijos narys Mindaugas Pakalnis.
5 mln. eurų – tiek Vilniaus savivaldybė planuoja skirti naujojo pėsčiųjų tilto per Nerį statybai.
Tolimesniame šio atviro konkurso etape dar vyks finalininkų pateiktų dokumentų vertinimas, po kurio paaiškės, ar nėra jokių teisinių kliūčių skelbti galutinius rezultatus ir įteikti laimėtojams pinigines premijas: pirmosios vietos laimėtojui atitektų 9 tūkst., antrosios – 7 tūkst., trečiosios – 4 tūkst. eurų.
Su geriausios konkurso idėjos laimėtojais bus sudaryta sutartis. Po to bus kitas etapas – techninio projekto parengimas ir statybos darbų konkurso paskelbimas.
Naujojo tilto per Nerį statybai savivaldybė planuoja skirti apie 5 mln. eurų. Jis bus pastatytas per ateinančius ketverius metus.
Komentarai
Dar prieš paskelbiant konkurso nugalėtojus, visuomenei dėl šio tilto būtinybės kilo nemažai klausimų. Paskelbus apie įvykusį konkursą – dar daugiau.
"Vilnius tvarkosi! Bus statomas nežinia kam reikalingas, nežinia ką sprendžiantis, fundamentalią kelių šimtų metrų ėjimo gražia Neries pakrante (pažintiniu taku) problemą panaikinantis, milijonų vertės pėsčiųjų tiltas per Nerį", – ironizavo vilniečiai socialiniuose tinkluose.
Jie kėlė klausimus, kur kaštų ir naudos analizė, rodanti tokio tilto būtinumą, kur palyginimas su kitais galimais infrastruktūros ar ne tik jos projektais, rodantis, kad būtent čia skiriami pinigai yra reikalingiausi vilniečių gerovei ar išspręs objektyvias problemas.
Galiausiai, kur visuomenės nuomonės apklausa, rodanti, kad vilniečiams toks tiltas atrodo reikalingas ir reikalingesnis nei kiti galimi projektai.
"Nesu susidūręs su pėsčiųjų kamščiais nei ant Žvėryno, nei ant Baltojo tilto. Galbūt kas nors gali paaiškinti, kaip ir kieno tas objektyvus (paremtas statistika) arba subjektyvus (paremtas apklausomis) poreikis įvertintas?" – klausė vienas komentatorių.
Vilniečiai ironizavo, kad galbūt šiuo tiltu Seimo nariai galės nelaimės atveju pėsčiomis evakuotis į Vakarus arba vaikščioti į "Green Hall" valgyklą, kad nereikėtų valgyti prasto ir brangaus Seimo maisto. Mat visas tas tilto funkcijas, kurias nurodo savivaldybė, atlieka tiltas į Žvėryną prie Seimo.
Gal pinigus galima geresniam reikalui išleisti, o ne niekam nereikalingam tiltui?
Ir nėra jokio objekto, iš kurio eiti nuo Seimo pusės į Žvėryno pusę būtų nepatogu esamais tiltais. Tiesa, Geležinio Vilko gatvės tiltu eiti nėra malonu, triukšminga, mašinos prie pat, bet visa tai yra patogumo, o ne būtinybės klausimas. Ir šiaip keistai atrodo šeši tiltai poros kilometrų ruože.
"Gal pinigus galima geresniam reikalui išleisti, o ne niekam nereikalingam tiltui? Mieste trūksta vaikų darželių, trūksta parkų ir poilsio vietų mikrorajonuose. Daugelis šaligatvių nesaugūs. Nėra parkavimo vietų prie daugiabučių. Neįveikiamos mamoms su vežimėliais požeminės perėjos. Ką veikia taryba, kam tarnauja išrinktieji? Dėl Šimašiaus neturiu iliuzijų, bet nejaugi Vilniaus taryboje nėra nė vieno normaliai mąstančio?" – retoriškai klausė vienas vilnietis.
Kitas komentatorius pastebėjo, kad šio tilto nėra net galiojančiuose miesto planavimo dokumentuose. O kai klerkai užsakinėja suprojektuoti tai, ko nėra miesto planuose, tai vadinama nusikaltimu. Iš kurgi atsiras pinigų apmokėti už darbą, jei biudžete toks darbas nėra numatytas? Pinigus teks "sukombinuoti". Kai statomi neplanuoti objektai, tai yra sąmoningas įstatymų nesilaikymas. Tad klausimas, ar nebus šis projektas skirtas lėšoms įsisavinti kažkieno teisingose kišenėse. Juo labiau kad patirties jau yra su 300 tūkst. eurų vertės savivaldybės vieno aukšto remontuku.
"Norėti daug nedraudžiama, bet tikras šeimininkas pabaigtų jau krūvą įsisenėjusių nebaigtų projektų. Keistai atrodo dabartiniai užmojai greitai griauti, bet lėtai statyti", – pabrėžė dar vienas vilnietis.
Vilniečiams kylančius klausimus "Vilniaus diena" pateikė ir sostinės savivaldybės atstovams, tačiau šie per dvi savaites nesugebėjo atsakyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilnius traukia investuotojus: kaip suderinti plėtrą ir mažinti biurokratiją?1
Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc., visų statybos leidimų, kai tuo tarpu Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Visuomenėje vyksta diskusijos, kad Vilniuje...
-
Vilniaus svečius pasitinka nauji riboženkliai su svarbia žinute1
Besidžiaugdamas prestižiniu Europos Komisijos titulu „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“, miestas atnaujina savo riboženklius. Kaskart įvažiuodami į sostinę svečiai ir grįžusieji namo vietiniai išvys šalia miest...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Sostinė ruošiasi paleisti viešąjį vandens transportą: kas naujo?
Nuo 2025-ųjų metų vasaros Vilniuje planuojant pradėti visuomeninę laivybą Nerimi, sostinės taryba pritarė specialiojo upės prieplaukų plėtros plano parengimui. ...
-
Savivaldybės planai populiariame Vilniaus rajone sukėlė pyktį: kiek kainuos gyventojams2
Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. ...
-
Prieššventinių dienų košmaras: pareigūnai įspėja – net nebandykite to daryti13
Paskutinių prieššventinių dienų chaosas. Sausakimšos parduotuvės. Įstaigose skubama greičiau sutvarkyti metinius popierius ir kuo anksčiau sprukti. Gatvėse – spūstys ir policijos reidai. Policija jau dabar dirba sustiprinę ...
-
Pokyčiai Vilniuje šventinę savaitę: Naujųjų metų naktį dalyje gatvių eismas bus uždarytas
Sostinės eismo valdymo ir organizavimo įmonė JUDU šventiniu laikotarpiu rekomenduoja keliones planuoti pėsčiomis ar viešuoju transportu. Taip pat primena, kad Naujųjų naktį Vilniuje bus taikomi automobilių eismo ribojimai, tačiau gyvent...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Brangs „Vilniaus vandenų“ paslaugos1
Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų vasario per mėnesį mokės vidutiniškai 58 centais (su PVM) daugiau, penktadienį prane&scaron...
-
Vilnius didina sporto projektų finansavimą – planuojama paskirstyti 1,3 mln. eurų
Sporto projektų finansavimo paskirstymui Vilniaus miesto savivaldybės skiriama suma didinama 100 tūkst. eurų, sieks 1,3 mln. eurų. ...