Psichologai pastebi, kad skirtinguose šalies verslo sektoriuose dirbantys žmonės susiduria su savitais iššūkiais, lemiančiais prastėjančią emocinę būseną, o darbdavių indėlis padedant spręsti šią problemą – itin reikalingas.

Lietuvos gyventojų emocinės būsenos tyrimą atlikusio Žmogaus studijų centro partnerė, psichologė dr. Edita Dereškevičiūtė pastebi, kad, dar prasidedant COVID-19 pandemijai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) stresą paskelbė pasauline XXI a. epidemija. 2019 m. perdegimas, kuris yra ilgai trunkančio streso padarinys, buvo įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją kaip profesinis fenomenas, netaikomas paaiškinti kitoms gyvenimo sritims.

„Pasauliniai tyrimai rodo, kad patiriančių perdegimą žmonių skaičius pasaulyje kiekvienais metais auga, o tai atsiliepia ne tik žmonių sveikatai, bet ir ekonomikai. Neabejotina, kad šiems rodikliams neigiamos įtakos turės ir COVID-19 pandemija“, – tvirtino psichologė.

Rūpintis darbuotojų psichologine gerove – būtina

Šiuos iššūkius darbuotojų emocinei būklei pastebi ir didžiausios Baltijos šalyse azoto trąšų bei chemijos produkcijos gamintojos AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. Įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 1,3 tūkst. darbuotojų, gamybinė veikla buvo tęsiama ir vykstant pandemijai, o dalis darbuotojų dėl veiklos pobūdžio gamybiniuose padaliniuose negalėjo pereiti prie nuotolinio darbo.

„Natūralu, kad darbuotojai jaučia ilgiau nei metus besitęsiančios pandemijos nuovargį, įtampą ir nerimą. Įmonėje didelį dėmesį skiriame psichologiniam mikroklimatui ir jo gerinimui, tad nuo šių metų kovo suteikėme darbuotojams galimybę gauti profesionalias psichologines konsultacijas, kurios padėtų darbuotojams efektyviai valdyti patiriamą stresą, atkurti teigiamą emocinę būklę. Manome, kad tai yra darbdavio pareiga šių dienų kontekste, norint išsaugoti darbuotojų pasitenkinimą, darbo našumą“, – teigė įmonės vadovas.

Pasauliniai tyrimai rodo, kad patiriančių perdegimą žmonių skaičius pasaulyje kiekvienais metais auga.

Nors psichologinių konsultacijų nauda abejonių nekelia, pastebima, kad žmonės vis dar atsargiai žiūri į tokią galimybę. Tai lemia įsisenėję stereotipai, aplinkinių nuomonės baimė. Šias darbuotojų abejones pastebi ir R.Miliauskas, pabrėždamas, kad paskatinti darbuotojus drąsiai kreiptis į psichologus stengiamasi užtikrinant visišką anonimiškumą. „Kaip darbdavys, nusišaliname nuo šio proceso, tik informuojame darbuotojus, kad jie, prireikus, nemokamai gali gauti jiems reikalingų konsultacijų.“

E.Dereškevičiūtė pabrėžė, kad psichologinių konsultacijų poreikis nuo pandemijos pradžios ypač išaugo tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. „Daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad darbuotojų savijauta yra susijusi su jų motyvacija, įsitraukimu ir, atitinkamai, rezultatais. Darbdaviai tai jaučia ir praktiškai, tad aktyviai ieško būdų, kuriais galėtų prisidėti prie geresnės darbuotojų psichologinės ir emocinės savijautos“, – sakė psichologė.

Vadovaujasi mokslininkų rekomendacijomis

„Achema“ šioje srityje gali pasidalyti gerąja patirtimi – bendrovė ne pirmi metai atlieka darbuotojų psichologinio mikroklimato įvertinimą. Tyrimo metu apklausiami visi įmonės darbuotojai. Anksčiau tyrimą „Achema“ atliko savo jėgomis, o prieš kelerius metus, siekdama didesnio objektyvumo, į pagalbą pasitelkė Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkus.

Tyrimo metu įvertinama daug darbo aspektų: darbuotojų pasitenkinimas darbo pobūdžiu, komunikacija įmonėje, vadovavimas, atlygio sistema, karjeros galimybės, darbo krūvis. Apklausos metu buvo klausiama apie darbuotojų patiriamą stresą, galimybę derinti darbą su šeima, darbdavio taikomas darbų saugos užtikrinimo priemones ir pan. „Atliktas tyrimas ir jo rezultatai padeda įmonei atrinkti reikiamų priemonių darbuotojų savijautai darbe gerinti“, – sakė „Achemos“ generalinis direktorius.

Išliks svarbus ir pandemijai pasibaigus

Remiantis VDU mokslininkų rekomendacijomis, įmonėje parengtas psichologinio mikroklimato gerinimo planas, apimantis sritis, susijusias su darbo organizavimu, darbuotojų įsitraukimu, komandiškumu, komunikacija, darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimu, darbuotojų sauga ir sveikata bei kitais aspektais.

„Viena svarbiausių priemonių – siekis padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeiminius įsipareigojimus, – pabrėžė R.Miliauskas. – Kadangi įmonėje dalis darbuotojų dirba nepertraukiamu režimu gamyboje, organizuoti darbą nuotoliniu būdu neturime galimybių. Dėl šios priežasties auginantys mažamečius vaikus galės pasinaudoti papildomais laisvadieniais.“

„Achema“ daug dėmesio skiria darbuotojų fizinei sveikatai – darbuotojai draudžiami sveikatos draudimu, bendrovėje veikia nuosava poliklinika. Vadovas pabrėžia, kad šiandien itin svarbi darbuotojų psichologinė būsena, kuri daro tiesioginę įtaką fizinei sveikatai ir atvirkščiai – fizinė sveikata glaudžiai susijusi su emocine žmogaus savijauta.

„Svarbu, kad kiekvienas suvoktume, jog šie darbo aspektai darbuotojams ne mažiau svarbūs nei atlygis ar kitos finansinės naudos. Jei darbuotojas yra pervargęs nuo nuolatinės įtampos, streso, tai neabejotinai paveiks ir jo darbo rezultatus bei motyvaciją. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad darbdaviui darbuotojo perdegimas brangiai kainuoja. Todėl mes iš anksto rūpinamės ir padedame savo darbuotojams“, – teigė R.Miliauskas.

Investicija nebus trumpalaikė: ekspertų nuomone, vis dažniau pastebimas darbdavių įsitraukimas į darbuotojų psichologinės gerovės skatinimą net ir pasibaigus pandemijai išliks ne mažiau svarbus.