Teismas: FNTT turės iš naujo spręsti dėl „BMZ Baltijos“ 7 mln. eurų skolos baltarusiams

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) turės iš naujo spręsti, ar leisti į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtrauktai Šiaulių metalo gaminių tiekėjai „BMZ-Baltija“ sumokėti beveik 7 mln. eurų skolą  Baltarusijos eksporto ir importo draudimo bendrovei „Beleksimgarant“.

Regionų administracinis teismas lapkričio 26 dieną patenkino „Prekybos namai BMZ Baltija“ prašymą ir panaikino FNTT šių metų vasario 1 dienos raštą, kuriuo ši atsisakė nagrinėti bendrovės prašymą. Teismas įpareigojo FNTT prašymą nagrinėti dar kartą.

„BMZ Baltija“ sausį prašė FNTT leisti atlikti mokėjimą „Beleksimgarant“, tačiau FNTT prašymą atsisakė nagrinėti, nes pernai gruodį ji jau išnagrinėjo tokį pat prašymą ir neleido įmonei atsiskaityti su Baltarusijos bendrove.

Tuo metu FNTT teismui teigė, kad 2023 metų kovą tarnybos direktorius buvo leidęs „BMZ Baltijai“ atsiskaityti už šią sutartį, o sprendimas nėra panaikintas. 

„Teismas (...) neturi pagrindo pripažinti, kad prašymai grindžiami tais pačiais duomenimis, kad 2024 metų sausio 19 dienos prašyme nebuvo išdėstyti nauji papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu bei pripažinti, kad prašymai laikytini tapačiais“, – nusprendė teismas.

Teismas (...) neturi pagrindo pripažinti, kad prašymai grindžiami tais pačiais duomenimis (...)

2020 metų balandį Baltarusijos bankas „Bank razvitija“ suteikė Lietuvos bendrovei 20 mln. eurų paskolą, kuri turėjo būti gražinta iki 2023 metų balandžio pabaigos, tačiau įmonei negrąžinus pinigų 2023 metų spalį bankas perdavė reikalavimo teisę į likusią 6,969 mln. eurų paskolos dalį bendrovei „Beleksimgarant“.

Teismas pažymėjo, kad „BMZ Baltija“ dėl naujo leidimo kreipėsi, nes laiku negalėjo realizuoti tarnybos leidimo ir praleido reikalavimą sumokėti skolą.

„Pareiškėjos („BMZ Baltija“ – BNS) pateikti įrodymai patvirtina, kad išduotas leidimas atsiskaityti pagal kredito sutartį kitais atvejais atsakovui (FNTT – BNS) netrukdė išduoti leidimus atsiskaityti su laiduotojais po reikalavimų perleidimo“, – teigė teismas.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

„Prekybos namai BMZ Baltija“ į sankcionuojamų įmonių sąrašą 2022 metų gegužę įtraukta dėl ryšių su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Šį FNTT sprendimą bendrovė siekė panaikinti, tačiau kol kas nesėkmingai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai kovą įpareigojo Regionų administracinį teismą iš naujo svarstyti „BMZ Baltijos“ prašymą išbraukti bendrovę iš sąrašo. Pastarasis teismas lapkričio 18 dieną įmonės skundą atmetė.  

„BMZ Baltija“ teismui teigė, kad FNTT ją į sąrašą įtraukė neteisėtai, nes įmonei netaikomos ES sankcijos, o tarnyba neturi kompetencijos spręsti, kas turi būti įtrauktas į šį sąrašą.

Teismas sprendė, kad FNTT į šį sąrašą gali įmones įtraukti ir savo iniciatyva finansų įstaigų ar kitų subjektų informacijos pagrindu, remiantis tarptautines sankcijas reglamentuojančių dokumentų kriterijais.

Bendrovė 2023 metų ataskaitoje nurodo, jog dėl sankcijų įšaldyti jos aktyvai, todėl veikla yra paralyžiuota, o tęsiantis ginčui teisme ji negali pirkti ir parduoti produkcijos. Kol yra FNTT sąraše, „BMZ Baltija“ veiklos neplanuoja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių